Pirmajam Radvilėnų plente esančių kapinių tvarkymo etapui iš savivaldybės biudžeto skirta 8 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Kauno savivaldybė.
Kapinių tvarkymui koordinuoti sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti miesto vadovai, savivaldybės specialistai, konsultuojamasi su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Kauno žydų bendruomenės, Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros paveldo departamento, viešosios įstaigos „Maceva“ ir kitų organizacijų atstovais.
„Pirmajame etape užfiksuosime dabartine kapinių situaciją. Inventorizuosime kapinių plotą, jų teritorijoje esančius pastatus. Kur įmanoma, fiksuosime paminklinius įrašus, nustatysime kapaviečių būklę. Taip pat planuojame sukurti virtualų kapinių planą“, – pranešime spaudai teigė vienas iš viešosios įstaigos „Maceva“ steigėjų Sergėjus Kanovičius.
Vėliau ketinama kapavietėms suteikti numerius, jas nufotografuoti, nustatyti tikslias kapaviečių koordinates. Pasak „Maceva“ atstovų, šie darbai gali trukti keletą mėnesių.
Kaip nurodė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, savivaldybė sieks kuo greičiau parengti kapinių techninių projektą, nes paskutinįkart kapinių tyrimai atlikti beveik prieš dvidešimtmetį.
Savivaldybė taip pat kreipėsi į Vyriausybę dėl 8,1 ha ploto užimančias kapines juosiančios tvoros sutvarkymo. Iki šių metų pabaigos kapinių teritorijoje planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Senųjų žydų kapinių tvarkymui lėšų tikimasi iš „Geros valios fondo“, Vyriausybės, svarstoma galimybė atidaryti specialią sąskaitą aukoms.
1861 metais įsteigtos Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952-iais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi.
