Kad planas imtis pertvarkos miesto apželdinimo srityje įsisiūbuos į piketų su benzininiais pjūklais ir būgnais laviną, dabartinė valdžia tikriausiai negalėjo susapnuoti net baisiausiuose košmaruose. Šūkius „Kaunas tvarkosi“ netruko pakeisti šūkiai „Kaunas kertasi“ ar „Kaunas prieštarauja“.
Medžių, kuriuos Kauno miesto savivaldybė nusprendė nupjauti, kad jų vietoje atsodintų naujus, advokatais tapo šimtai kauniečių ir ne tik. Kai kurie pasitelkė net teisininkus ir ėmė ruošti dokumentus teismui, manydami, jog kirsti kaštonus, ypač jų vegetacijos metu, draudžia kaštonų apsaugos programa, jog nebuvo atlikta kritusių medžių „inventorizacija“, o ir naikinti tuos augalus, kurie sveiki – sunkiai protu suvokiamas veiksmas, darantis žalą gamtai ir Kauno bendruomenei. Kiti netruko sukurti peticiją, kurią per kelias dienas pasirašė beveik 800 žmonių.
Internetinėje erdvėje liejosi emocijos. Miestiečiai tarsi susiskirstė į dvi kovos stovyklas. Vieni Kauno valdininkijos veiksmus prilygino medžių genocidui ir piktinosi, jog žalias miestas virsta pilka dykine, atveriančia apšiurusius namų fasadus. Gyventojai, anot jų, lieka be gryno oro ir pavėsio – tik su smogu, o gyvūnai – be savo namų. Buvo įtariančių ir pinigų plovimą. Kitiems tiesiog skaudėjo. Kaunas neva tai nenusipelnė tokios bausmės. Ieškodami argumentų, jie baksnojo į slenkančio Vilniuje Gedimino kalno problemą.
„Gamtos niokojimas dėl patogumo. Medžiai krinta dėl šaligatvių?“ – klausė vienas.
Kitas priminė, jog jokiais pinigais vėliau deguonies nenusipirksi.
„Jei taip ir toliau, žali Kaune liks tik pašaipų sulaukę nauji dviračių takai, o Žaliakalnis virs Piliakalniu“, – šmaikštavo trečias.
Jei taip ir toliau, žali Kaune liks tik pašaipų sulaukę nauji dviračių takai, o Žaliakalnis virs Piliakalniu.
„Lietuviški miestai yra išskirtiniai dėl savo žalios lapijos. Medžiai yra svarbi miestų kokybės dalis: oro valymui, mikro ir makro florai ir faunai, žmogaus akiai ir savijautai. Pilki ar mažiau pilki pastatai tos atgaivos nesukurs. Seni, užaugę medžiai yra vertybė, kuri turėtų būti saugotina. Tuo labiau kad šiuo metu Europoje grįžta sąmoningas suvokimas saugoti vietinį gamtos paveldą, vietines senąsias, tradicinėmis tapusias veisles ir rūšis.
Lietuviškuose miestuose senųjų liepų pakeitimas standartizuotais žemaūgiais medeliais dėl modernumo, „neatsilikimo“, deja, naikina miestų gamtinį ir kultūrinį unikalumą, ardo paveldą, pykdo žmones. Labai tikiuosi, kad senieji lietuviškų miestų medžiai, o ir šių senųjų tradicinių rūšių sodinukai, bus vertinami ir išliks“, – pasirašydama peticiją už medžių išsaugojimą, rašė Daiva, gyvenanti Glazge.
Emocijas liejo ir Alvydas: „Net baisiausiuose sapnuose tokie siaubingi dalykai nesisapnavo! Norint vieną medį nupjauti, gauti tam leidimą reikėjo nueiti „kryžiaus kelius“. O čia masinės skerdynės!“
„Tiesiog nesuvokiama, kad kelių kartų augintus medžius naikina ne kokia mongolų totorių orda, o to paties miesto gyventojai“, – šiam pritarė ir Alfredas.
Kiti valdžios veiksmus supranta
Kiti kauniečiai, atvirkščiai, džiaugėsi, jog atsivėrė pastatų fasadai – galima pamatyti Kultūros paveldo vertybes, ir prieštaravo, kad Lietuvoje nėra tokių karščių, jog reiktų slėptis šešėliuose. Be to, juk nukirstų medžių vietoje iškils nauji, labiau pritaikyti augti didmiestyje.
„Atsodins naujus ir gražius medelius, bus lengviau juos prižiūrėti. Seniems medžiams ir jų gyvūnėliams miestas nėra tinkama vieta. Deja. Paukščiai teršia žmonių turtą, medžių šakos per vėtras gali ir gyvybę atimti kažkam. Tai kam to reikia? Draudimo kompanijos neskuba atlyginti žalos, o tai kainuoja laiko ir nervų. Bet galima tam užbėgti už akių. Aišku, gaila ir man tų medžių, bet gaila ir žmonių. Tikiu, kad visi liksime patenkinti bet kokiu sprendimu“, – kitokią nuomonę išsakė kaunietis Ramūnas.
„Geriau, kurmiai, paskaičiuokit, kiek šaligatvių sugadinta su tokiais medžiais, kiek nuvirsta ant mašinų jų per audra, kaip fasadai gadinami sienas ramstančių šakų, kiek ženklų, šviestuvų užstoja tokie medžiai“, – antrino Darius.
Paskaičiavimus atliko ir Jonas: „Gatvėje stovi 150 medžių, iš kurių 50 jau reikia pjauti. 30 reiks kitais metais. Dar 30 skilę ir lūš po pirmo rimto uragano. Likę atstovės gal dar 4–5 metus. Daugiausia apie 20 medžių stovės iki 10 metų. Kur logika palikt bent vieną?
Jei imasi darbo, tai lai daro normaliai. Jei pjauti, tai pjauti, jei griauti, tai griauti ir statyti, sodinti, tiesti iš pagrindų. Tada dešimtmečiais galima pamiršti tuos kvartalus.
Lygiai su tokia pačia „ateivių“ logika anksčiau gatves taisė. Kiekvienais metais po lopą. Leidžia ir leidžia pinigus, lopo ir lopo, o kaip baisu, taip baisu. Kol vieną galą prieina, tai kitas pradeda byrėti. Stūgaujat kaip besočiai vilkai. Jei imasi darbo, tai lai daro normaliai. Jei pjauti, tai pjauti, jei griauti, tai griauti ir statyti, sodinti, tiesti iš pagrindų. Tada dešimtmečiais galima pamiršti tuos kvartalus. Norit medžių – eikit į mišką. Ar į Ąžuolyną. Stresuojate dėl gatvės baisuoklių.“
Atsakė į dažniausiai užduodamus klausimus
Apkaltinta tuo, jog kažką slepia, pateikia mažai atsakymų, nediskutuoja, o tik darosi viešųjų ryšių reklamą, savo veiksmus ėmė teisinti ir Kauno valdžia, ketvirtadienį pateikusi atsakymus į dažniausiai kauniečių užduodamus klausimus, susijusius su kertamais medžiais. Pateikiame jų sąrašą.
Kodėl kai kuriose gatvėse reikia persodinti medžius?
Rekonstruojant ir kompleksiškai tvarkant gatves bei šaligatvius, neįmanoma kokybiškai atlikti darbų nepašalinant senų medžių su plačiai žemės paviršiuje išsikerojusiomis šaknimis. Tokių medžių šaknynas dažnai užima didesnį plotą nei medžio laja, todėl tvarkant gatves ir šaligatvius didelis pagrindinių šaknų pažeidimas yra neišvengiamas. Medžiai su pažeistomis šaknimis yra nestabilūs ir itin pavojingi.
Be to, susilpnėja tokių senų medžių su pažeista šaknų sistema gyvybinės funkcijos, jie tampa dar labiau pažeidžiami ligų ir grybų, pradeda džiūti. Daugelis senų gatvės medžių galėtų augti ir toliau, bet tik tuo atveju, jei paliktume seną šaligatvį ir gatvę. Jauni ir neseniai pasodinti medeliai (sodinti prieš 1–4 metus) tvarkomose gatvėse išsaugomi, nes jų šaknynas būna nedidelis.
Kalbant apie Smetonos alėją, iš pradžių neplanavome keisti medžių. Vis tik pradėjus įrenginėti naujo šaligatvio pagrindus ir keičiant gatvės bortelius teko nukasti iki 30–40 cm gylio seno grunto ir atkirsti medžių šaknis apie 50 cm atstumu nuo medžių kamienų. Dėl to du medžiai dėl šaknų pažeidimų pradėjo virsti ir vos neužmušė darbus atliekančių darbininkų. Tuomet teko priimti nelengvą, bet būtiną sprendimą šalinti medžius, o vietoj jų, pasibaigus statybos darbams, pasodinti naujus.
Kodėl Smetonos alėjoje vietoj kaštonų bus atsodinamos liepos?
Kauno botanikos sodo specialistai nerekomendavo sodinti paprastųjų kaštonų dėl dar vis išplitusio kenkėjo – kaštoninės keršosios kandelės. Pagal jų rekomendacijas, sodinimui labiausiai tinka mažalapės liepos veislės „Greenspire“, „Rancho“ ar panašios, pritaikytos miestų gatvių apželdinimui. Liepa – tradicinis, Kaune nuo seno vyraujantis, medis.
Jis iš visų medžių atspariausias užterštam orui ir gruntui, pakankamai atsparus ligoms, be to jų laja lengvai formuojama. Šaligatviuose netikslinga sodinti ąžuolus, įvairius spygliuočius ar kitus medžius, kuriems tinkamiausia terpė augti yra parkai, miškai ar privati teritorija.
Kuo tai bus naudinga kauniečiams?
Yra tokių atvejų, kad medžio apačia sveika, tačiau puvinys yra aukštesnėje medžio dalyje arba puvinio gali būti pažeistos tik šaknys iki šaknų kaklelio.
Per pusmetį sutvarkysime 18 km šaligatvių – Vytauto pr., Smetonos al., Miško g., A.Mickevičiaus g., Zanavykų g., Kapsų g., Kalniečių g., V.Putvinskio g., Kleboniškio g., Veiverių g., Jonavos g. Iki šiol Kaune per 8 metus (2008–2014 m.) iš viso tebuvo atnaujinta vos 5,14 km šaligatvių. Taip pat miesto gatvėse atsiras dar daugiau medžių, nei buvo iki šiol, bus suformuotos gražios liepų alėjos.
Kur keliauja nupjauti medžiai?
Mediena keliauja į AB „Kauno energijai“ priklausančią UAB „Petrašiūnų katilinę“.
Kodėl nupjautų medžių kelmai iš pažiūros atrodo sveiki?
Yra tokių atvejų, kad medžio apačia sveika, tačiau puvinys yra aukštesnėje medžio dalyje arba puvinio gali būti pažeistos tik šaknys iki šaknų kaklelio. Taip pat kertami ir medžiai su sveikais kamienais, nes jų šaknys neleistų kokybiškai kloti naujų šaligatvių ir gatvių. Pagal Lietuvos želdynų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, tam, kad būtų išsaugoti želdiniai, statybos darbus galima vykdyti ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų. Vykdant gatvių ir šaligatvių remonto ar rekonstrukcijos darbus, tokių atstumų išlaikyti iki gatvės želdinių yra neįmanoma.
Kiek medžių jau yra pašalinta?
Vytauto pr. – 227, Smetonos al. – 217, Zanavykų g. – 60, Miško g. – 85. Iš viso – 589.
Kiek medžių bus pasodinta?
Vytauto pr. – apie 250, Smetonos al. – apie 220, Zanavykų g. – 99, Miško g. – apie 90. Iš viso – apie 659. Sodinimo darbai suplanuoti spalio mėnesį, kai bus pasibaigęs medžių vegetacijos laikotarpis. Prieš tai šį pavasarį jau buvo pasodinta 750 naujų liepų Šiaurės pr., Europos pr., Pramonės pr., Birštono g., M. Riomerio g. bei Maironio g.
Kada bus pradėti atsodinti medžiai?
Spalio mėnesį, pasibaigus medžių vegetacijai.
Ar nauji sodinukai fiziškai sugebės kada nors išaugti į normalius medžius?
Naujai sodinami medžiai jau iš karto bus 10–15 metų amžiaus, 25–30 cm kamieno apimties bei 5–7 metrų aukščio. Tai bus „Rancha“ veislės liepos, kurios užauga iki 10–12 metrų aukščio ir 6 m pločio. Tai yra miestų gatvėms pritaikyti medžiai, puikiai atlaikantys ir lietuviškus šalčius. Daugiau informacijos apie šiuos medžius galite rasti čia: https://www.vdberk.co.uk/trees/tilia-cordata-rancho/
Kokia yra vieno naujo medžio kaina?
201 euras. Juos tieks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos želdiniai“. Konkurse iš viso dalyvavo 4 įmonės, iš kurių laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Laimėtojo bendro pasiūlymo kaina yra nuo 10 tūkst. iki 189 tūkst. eurų mažesnė už kitų konkurse dalyvavusių įmonių. Konkurso metu Kaunas įsigijo 1000 didelių liepų (25–30 cm apimties ir iki 7 metrų aukščio), 4000 mažesnių 12–14 cm kamieno apimties medelių bei 5000 ligustro krūmų gyvatvorėms įrengti.
Vienintelė galima alternatyva – palikti šaligatvius tokius, kokie jie yra.
Miesto centrinėje dalyje bus sodinami didžiausi medžiai. Brangiausi (201 euras) yra patys didžiausi medžiai, kuriuos sodinsime centrinėje miesto dalyje. Kitose vietose sodinsime mažesnius ir pigesnius medžius.
Ar tikrai nebuvo alternatyvų? Kokios jos buvo?
Vienintelė galima alternatyva – palikti šaligatvius tokius, kokie jie yra.
Kodėl reikia kirsti visus medžius iš eilės, jeigu serga ne visi?
Yra du svarbūs aspektai. Pirmasis susijęs su jau gatvės rekonstrukcija, kurią kokybiškai atlikti galima tik pašalinus senus medžius su plačiai išsikerojusiomis šaknimis. Antra, norint formuoti vientisą žaliąją šaligatvio zoną, specialistai rekomenduoja persodinti iš karto visus medžius. Tokiu būdu senieji medžiai neužstos šviesos jauniems medeliams, neplatins ligų, bus lengviau formuoti lajų vainikus, jie bus vienodo aukščio, vaizdas bus estetiškesnis.
Pagrindinėse gatvėse sužaliuos jau paaugusios liepaitės, kurios suformuos gražias alėjas. Juo labiau kad per 5–10 metų visus senuosius gatvės medžius, ypač augančius centrinėje miesto dalyje, dėl ligų, puvinio, grybų ir kamieno ar šaknų mechaninių pažeidimų, vis tiek reikės pakeisti.
Ar tiesa, kad Ąžuolyne taip pat ketinama kirsti medžius?
Ne, netiesa. Neseniai viešojoje erdvėje atsirado Ąžuolyno parko tvarkymo planas, kuris dar yra nebaigtas ir nepatvirtintas. Ąžuolyno parke ąžuolai jokiu būdu nebus kertami. Atvirkščiai. Bendradarbiaujant su Lietuvos Gamtos fondu Ąžuolyne bus valomos senų ąžuolų drevės, didinama priežiūra šiems medžiams. Taip pat pasklido dezinformacija, kad kai kur medžius pakeis gėlynai – tai netiesa.
Kodėl nesilaikoma 2016 metais patvirtintos kaštonų gydymo programos?
Kaštonų apsaugos programos tikrai laikomasi. Mieste yra per 5 tūkst. kaštonų. Senamiestyje bei Naujamiestyje esantiems kaštonams be nukritusių lapų surinkimo yra taikoma ir papildoma apsaugos nuo keršosios kandelės priemonė – tai pavasarį kabinamos lajų ir kamieninės gaudyklės kenkėjui sugauti.
Visur kitur yra taikoma tik pagrindinė apsaugos nuo keršosios kandelės išplitimo priemonė – tai nukritusių kaštonų lapų surinkimas ir utilizavimas. A. Smetonos alėjoje kaštonus neišvengiamai privalėjome pašalinti, nes nukirtus jų šaknis medžiai tapo avarinės būklės ir itin pavojingi, keliantys rimtą pavojų žmonių gyvybėms ir jų turtui, ypač Lietuvoje vis dažnėjančių audrų metu.
Kokių specialistų nuomone bei išvadomis rėmėmės? Ar jie buvo nepriklausomi?
Medžių stebėseną Kauno mieste vykdo Botanikos sodo specialistai ir, prieš priimant sprendimus, visuomet atsižvelgiame į jų išvadas bei rekomendacijas. Rekomendacijas želdinių tvarkymo ir apsaugos klausimais mums teikia dr. Vilija Snieškienė ir dr. Antanina Stankevičienė. Artimiausiu metu ekspertų gretas papildysime dar daugiau nepriklausomų savo sričių specialistų.
Ar medžiai Kauno mieste šalinami legaliai?
Mes dirbame vadovaudamiesi želdynų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie yra itin griežti. Kiekvienas sprendimas senus medžius keisti naujais – tai sudėtingas ir daug vertinimo sulaukiantis procesas. Sprendimus priimti nėra lengva, bet šiais atvejais vienintelė galima alternatyva yra visai sustabdyti gatvių tvarkymo darbus ir miestą palikti tokioje situacijoje, kurioje jis buvo per ilgai.
Kodėl nekreipiame dėmesio į gyventojų prašymus?
Mes girdime daug skirtingų kauniečių nuomonių šiuo klausimu ir visas jas gerbiame. Esame pasiruošę atvirai atsakyti į visus rūpimus klausimus. Kalbant apie kauniečių prašymus, Miško gatvėje seni medžiai buvo pašalinti, o vietoj jų bus pasodinti nauji, būtent vietos gyventojų prašymu.
Ar Kaune vyksta medžių genocidas?
Ne, Kaunas tiesiog pradėjo tvarkytis.
