Laimėjo pasiūlę geresnę vietą
Sprendimą dėl centro statymo Kaune priėmė antradienį posėdžiavusi darbo grupė, kurioje yra Ūkio ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Turizmo departamento, Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Universitetų rektorių konferencijos atstovai. Darbo grupei vadovavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Kauno pasiūlymas kurti centrą Nemuno saloje patrauklus ir dėl vietos, ir dėl ploto, ir dėl galimybių plėstis.
Tarp kriterijų, pagal kuriuos buvo renkamasi tarp Vilniaus ir Kauno, buvo vieta, kurioje savivaldybės siūlė steigti centrą (Kaune – Nemuno saloje, Vilniuje – esamo Vilniaus universiteto Planetariumo vietoje). Taip pat buvo atsižvelgta į siūlomą pastato aplinką, logistiką, statybos ir ekspozicijų kaštus. Vertinama buvo ir tai, kiek prie projektų linkęs prisidėti verslas.
„Mokslo ir technologijų populiarinimo centras bus kuriamas Kaune – geografiniame Lietuvos centre. Kauno pasiūlymas kurti centrą Nemuno saloje patrauklus ir dėl vietos, ir dėl ploto, ir dėl galimybių plėstis. Tai bus ne Kauno, o Lietuvos mokslo centras“, – kodėl pasirinktas ne Vilnius, pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Kauno pasiūlyta Mokslo ir technologijų populiarinimo centro vieta Nemuno saloje sudaro galimybę gerai centro infrastruktūrai – centrui numatytas 9 tūkst. kv. m plotas (Vilniuje siūlytas perpus mažesnis), patogus privažiavimas ir logistika, aplinkui – žaliosios erdvės ir upė.
Konkreti vieta, kur saloje galėtų įsikurti mokslo centras, bus parenkama surengus architektūrinį konkursą.
Mokslo centras daugiausia džiaugsmo atneš vaikams
Norint pasidžiaugti pergale, antradienį, iškart po rezultatų paskelbimo, Kauno „Žalgirio arenoje“ surengta spaudos konferencija. Joje pristatyta visa komanda, prisidėsianti prie šio projekto įgyvendinimo.
„Švietimo ir mokslo ministerija šiandien paskelbė didžią žinią. Tai istorinė diena Kaunui. Kaip krepšinio klubas bei „Žalgiris“ arena yra, taip ir šis centras bus visos Lietuvos turtas. Paskelbta vieta – tik darbo pradžia“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Spaudos konferencijoje pabrėžta, kad šis centras bus skirtas vaikams, kurie galės interaktyviai kažką susprogdinti, sudeginti ir išbandyti mokslo galimybes. Vyks vadinamieji cheminių ir fizinių eksperimentų teatrai, pvz., kaip padaryti žalią ugnį ar į delną pripilti suskystinto natrio oksido ir nenukentėti. Specialistai šiuos teatrus kurs žiūrovams.
„Centrui paskyrėme švenčiausią Kauno vietą – Nemuno salą. Tai nebebus tik pasivaikščiojimų vieta. Čia juk išdygs ir Kongresų rūmai. Kitoje upės pusėje nebeliks ir Respublikos monolitų „vaiduoklių“. Tad ši vieta nušvis kitomis spalvomis“, – teigė profesorius architektas Jonas Audėjaitis.
„Tikimės, jog į šį centrą pavyks pritraukti techninių kūrėjų bendruomenę, įvairias organizacijas. Turime šį centrą kurti patys, visa Lietuva“, – teigė verslininkas Vladas Lašas.
Stiprus partneris – CERN
Pirminė vizija bei jau anksčiau apskaičiuoti mokslo centro finansavimo kaštai, pasak Kauno valdžios atstovų, nepakito. Per keletą mėnesių tik išsiplėtė partnerių bei būsimų „Mokslo salos“ projekto rėmėjų gretos. Labiausiai džiaugiamasi sukirtus rankomis su CERN. Šiuo metu yra pasirašyti ketinimų protokolai.
Apie tai, kad į partnerių gretas pavyko pritraukti Šveicarijoje įsikūrusį branduolinių mokslinių tyrimų centrą CERN, Kauno miesto savivaldybė pranešė praėjusią savaitę. Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.
Sutartys pasirašytos ir su keturiais universitetais. Prie projekto prisidėjo ir naujų verslo rėmėjų.
Subūrus universitetų specialistus, dar šį mėnesį bus formuojama architektūrinė užduotis.
Projekto vertė – 23 mln. eurų
Kauno savivaldybės numatytas centro biudžetas – apie 23 mln. eurų. Apie 10 mln. eurų projektui numato skirti Švietimo ir mokslo ministerija, 2,5 mln. eurų Kauno savivaldybė. Centrui finansuoti taip pat numatoma pasitelkti privataus verslo (apie 1,5 mln. eurų), regioninės plėtros ir universitetų investicijas.
Kauno savivaldybės numatytas centro biudžetas – apie 23 mln. eurų.
Vienintelė suma, kuri dar nėra patvirtinta, tai ta, kurią tikimasi gauti iš Valstybės investicijų programos. Kitos – tikslios ir realios. Mąstoma ir apie mokslo centro vardo pardavimą kokiai įmonei.
Tikimasi, jog per metus centrą Kaune aplankytų apie 300 000 lankytojų, iš kurių 70 proc. sudarytų miesto svečiai. Tartu mieste Estijoje mažesnis mokslo centras sulaukia apie 240 000 lankytojų.
Manoma, kad centras apie 80 proc. – apie 2,5 mln. eurų – jo išlaikymui reikalingų lėšų „užsidirbtų“ pats iš parduotų bilietų bei komercinių paslaugų. Numatoma, jog įėjimo kaina vaikams bus kur kas mažesnė nei kitose užsienio šalyse, – apie 6 eurus. Bus siekiama, kad centrą lankytų mokytojų atvestos klasės mokinių.
Norima, jog pats centro pastatas atrodytų išskirtinai ir taptų meno kūriniu, atvaizduojamu ant atviručių.
Mokslo centro (viešosios įstaigos) steigėjais būtų savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija, kurios kartu turėtų 51 procentą sprendimo teisės. Dar 49 procentus sprendimo teisės valdytų penki Lietuvos universitetai.
Darbų planas
Architektūrinį konkursą tikimasi surengti kuo greičiau. Planuojama, jog birželį jau bus paruoštas techninis bei investicinis projektas, gauti statybos leidimai, spalį turėtų vykti viešieji pirkimai. Bus neskubama, laikomasi visų reikalavimų, nes Nemuno sala – itin jautrus gamtos lopinėlis.
Tikimasi, jog centras Kaune duris atvers jau 2018 metais.
2017 metais prasidės statybos darbai, kurie bus užbaigti per metus. Tikimasi, jog centras Kaune duris atvers jau 2018 metais.
Prie Kaune steigiamo mokslo centro bus kviečiami prisijungti Vilniaus savivaldybės projektą rėmę partneriai.
Pripažins valstybinės reikšmės objektu
Švietimo ir mokslo ministerija modernaus Mokslo ir technologijų populiarinimo centro steigimą Lietuvoje inicijavo siekdama paskatinti visuomenės susidomėjimą mokslu.
Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.
Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.
Švietimo ir mokslo ministerija ketina kreiptis į Vyriausybę siekdama įtraukti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą į valstybinės reikšmės objektų sąrašą.
