Birželio 14-osios popietę nedidelė minia Kauno miestiečių, jaunuolių ir vyresnių miesto gyventojų susirinko Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. Prie niekada neužgęstančios ugnies vėl buvo pagerbti į Sibirą po antrojo Pasaulinio karo ištremti Lietuvos piliečiai, kurie prievarta išvaryti iš savo gimtinės savo likusį gyvenimą turėjo praleisti žiauriomis sąlygomis ledo šalyje.
Šiemet Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Mažeikius, Marijampolę, Uteną bei Jonavą sujungė bendra misija, o prie idėjos prisidėjo miestų savivaldybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos skautija, Ateitininkų federacija ir kitos organizacijos.
Lietuvos miestų žmonės, akciją pradėję visuotine tylos minute, visą dieną skaitė tremtinių, politinių kalinių vardus, pavardes, likimus iš skaitymų knygos. Miestuose atminties akcija truko ne vieną valandą, o didžiuosiuose miestuose skaitymai tęsėsi net visą parą, kol buvo perskaitytas paskutinis vardas skaitymų knygoje. Kaune tokių įrašytų pavardžių buvo 20 tūkstančių.
„Mūsų tremtinių sąrašas nėra begalinis – mes nežadame daryti šito renginio tik tam, kad daryti ir tik tam, kad čia kažką skaityti. Mes skaitome vis naujas ir naujas pavardes ir žmonės nesikartoja. Šiemet mes perskaitėm 105 tūkst. pavardžių, pernai perskaitėm 60 tūkst., užpernai - 22 tūkst., tai ne tiek jau ir daug liko“, - akcijos metu pasakojo Lietuvos skautų narė Eglė.
Organizatoriai užsibrėžė didį tikslą
Šiemet akcijos organizatoriai „Misija Sibiras“ užsibrėžė dar aukštesnį tikslą nei turėjo pernai – buvo siekiama sujungti Lietuvą istorijos tiltais ir kartu pagerbti dar daugiau politinių kalinių, garsiai ištarti 105 tūkst. tremtinių vardų, visiems kartu išgirsti jų likimus bei išsaugoti kiekvieno iš jų istoriją.
Eglė, viena iš daugelio renginio savanorių, džiaugėsi tokia akcijos idėja. Ji teigė, jog tremtinių skaitymo akcija yra geras būdas paminėti gedulo ir vilties dieną: „Mes šiandien čia turėjom tremtinių ir politinių kalinių sąjungos atstovę, kuri gražiai pasakė, kad tebūnie tremtis užmiršta, bet tai, kas mums įvyko, visada prisimenama ir visada išlaikoma. Šitai padeda labai gerai prisiminti, kad mes ne tiesiog susirenkam truputėlį, valandai pabūti, pasėdėti ir išsiskirstyti, o kad čia iš tikro mes patiriam ir nepatogumų naktį būdami. Ir taip gal bent per dalelę priartėjam prie to, ką ten turėjo žmonės patirti“.
Skaityti galėjo kiekvienas norintis
Akcijos metu žmonės savanoriškai, stodami į gyvąją eilę prie skaitymo pulto pasakojo sunkias tremtinių gyvenimo istorijas. Renginio organizatoriai „Misija Sibiras“ buvo pateikę elektroninę registraciją, tačiau skaitymų metu prisidėti prie kalbėtojų eilės galėjo kiekvienas. Kai kurie žmonės netgi po vidurnakčio toliau skaitė tremtinių atminimo knygą. Buvo galima išgirsti ne vieną tremtinio ar politinio kalinio pavardę, kurių likimai taip ir liko neaiškūs.
Buvo bandoma sužlugdyti tvirtą europinę tautą. Reikia mylėti ir atsiminti kiekvieną žmogų, nes nėra Lietuvoje šeimos, kurioje nebūtų palietusi tremtinių dalia.
„Trėmimai buvo didžiulis smūgis mūsų Lietuvos tautai, kadangi didžioji dalis inteligentijos buvo priversti palikti mūsų šalį, o į jų vietas buvo atvežti kiti žmonės. Buvo bandoma sužlugdyti tvirtą europinę tautą. Reikia mylėti ir atsiminti kiekvieną žmogų, nes nėra Lietuvoje šeimos, kurioje nebūtų palietusi tremtinių dalia.
Mano paties senelis buvo išvežtas į koncentracijos stovyklą, senelio brolis - į frontą, kita sesuo turėjo slapstytis, ketvirtas vyriausias brolis turėjo pasitraukti į Vokietiją. Todėl tai minėti ir paminėti yra labai svarbu“, - dalinosi savo mintimis savanoris Mindaugas.
