Laisvųjų lėšų likutis biudžete sudaro 26 mln. eurų, o tai reiškia, kad gauta 13 mln. eurų virš patikslinto pajamų plano.
Savivaldybė planuoja 297 mln. 586,2 tūkst. eurų išlaidų, asignavimai iš skolintų lėšų sudarys 23 mln. 334,5 tūkst. eurų. Pernai planuotos didesnės išlaidos – 307,266 mln. eurų.
Daugiausiai savivaldybės lėšų skiriama švietimo, socialinės apsaugos ir miesto tvarkymo sritims.
Palyginus su 2015 metais, išlaidos savivaldybės darbuotojų algoms pernai sumažėjo 10,8 procentų. Dėl to miestas per metus sutaupė 1,1 mln. eurų.
Iš skolintų lėšų 13 mln. 809,2 tūkst. eurų sudaro nepanaudotos skolintos lėšos pagal pasirašytas su bankais paskolų sutartis, 9 mln. 525,3 tūkst. eurų – pagal 2017 metais planuojamas su bankais pasirašyti paskolų sutartis.
Savivaldybės duomenimis, per 2016 metus Kauno miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių konsoliduota skola sumažėjo 11,4 mln. eurų – nuo 172,1 iki 160,7 mln. eurų. Dėl papildomų įplaukų praėjusiais metais miestui pavyko grąžinti dvi ilgalaikės paskolas už beveik 4 milijonus eurų.
„Priežasčių, kodėl mažėjo skola yra kelios, tačiau pagrindinėmis galima įvardinti besikeičiantį vadovų požiūrį į įmonių valdymą. Įmonių valdybų nariai ir už įmonių vairo stovintys vadovai priiminėja racionalesnius ir praktiškesnius sprendimus“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Mindaugas Kyguolis.
Antrus metus iš eilės Kauno mieto savivaldybė baigė be pradelstų skolų.
Tiesa, Kauno valdininkijai paskelbus praeitų bei šių metų biudžeto skolos dydžius, kilo šioks toks neatitikimas. Štai 2014 m. pabaigoje bendra Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skola siekė 235 mln. eurų. Skelbta, jog per 2015 m. skolas pavyko sumažinti net 45 mln. eurų – iki 190 mln. eurų. Tai jei 2016 m. starte buvo 190 mln. eurų, kodėl nurodoma, jog per praėjusius metus sumažėjo skola nuo 172,1 iki 160,67 mln eurų? Kur dingo 18 mln. eurų skirtumas?
Kauno miesto savivaldybės atstovai informavo, jog pasikeitė skaičiavimo metodika. Skelbiant informaciją apie Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skolą, Savivaldybės kontroliuojamų įmonių einamųjų metų finansiniai duomenys būna preliminarūs – neaudituoti.
Taigi savivaldybės kontroliuojamų įmonių 2015 m. duomenų pasikeitimas pagal pasikeitusią mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų struktūrą bei auditorių pastebėjimus ir pakeitė Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skolos 2015 metų dydį.
„Pokyčiai miesto piniginėje prasideda nuo pokyčių galvose. Keičiame savivaldybės darbuotojų požiūrį tiek į darbą, tiek į mokesčių mokėtojų pinigus. Įsivaizduojate – jei kuris nors savivaldybės skyrius anksčiau iki metų pabaigos sugebėdavo išleisti visus numatytus pinigus, tai reikšdavo, kad jis tais metais dirbo gerai.
Keičiame tokį ydingą mąstymą, darbuotojams keliame labai konkrečius tikslus, o pinigai tampa tik priemone jiems pasiekti“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
