Kova dėl leidimo truko tris mėnesius
Pirmą kartą į savivaldybę dėl maršruto Laisvės alėjoje suderinimo eitynių organizatoriai kreipėsi dar birželio pradžioje, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Miesto savivalda savo atsakymą tuomet motyvavo vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams, tačiau organizatoriai nepasidavė ir kreipėsi į teismus.
Regionų apygardos administracinis teismas liepos 30 dieną paskelbė, kad savivaldybės administracija privalo suderinti eitynių maršrutą taip, kaip pageidauja organizatoriai – nuo Nepriklausomybės aikštės prie Soboro iki Laisvės alėjos 99-ojo pastato ir atgal.
Šį sprendimą savivaldybė pačioje rugpjūčio pabaigoje apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio prašė pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir pareiškėjos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą atmesti pilna apimtimi.
Pastarosiomis dienomis nuomonę dėl eitynių išreiškė ir Kauno meras Visvaldas Matjošaitis, kurio žodžius žmogaus teisių gynėjai vertino kaip nepagarbą ir beskonybę.
Leidimas – tik eitynių išvakarėse
Nežinomybė dėl leidimo tęsėsi kone iki pat paskutinės akimirkos ir tik penktadienį, apie pirmą valandą popiet, teismas paskelbė savo sprendimą – eitynės Kaune gali vykti, o savivaldybė leidimo suderinimui beturi tik iki vakaro.
Nors savivaldybė ir toliau tvirtino, kad teismas nepaneigė jų argumentų, kurie rėmėsi policijos vertinimu dėl grėsmės žmonių saugumui, tačiau sprendimą gerbė ir leidimą išdavė.
Tiesa, Kauno savivalda pabrėžė, kad tokia nutartimi teismas prisiima „didžiąją dalį atsakomybės už galimus renginio padarinius“.
Eitynių organizatoriai tokius teismo ir savivaldybės sprendimus sveikino, tačiau, kaip ir ne kartą anksčiau, tikino, kad renginys būtų vykęs net jei leidimas ir nebūtų buvęs išduotas.
Leidime numatyta, kad renginyje gali dalyvauti iki 3 tūkst. žmonių. Anksčiau skelbta, jog eitynėse tikimasi apie tūkstančio dalyvių.
Savo reikalavimus šalies valdžiai už mažumų teises kovojantys organizatoriai ketvirtadienį įteikė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Tarp 14 punktų – ne tik teisė į santuoką, partnerystę, bet ir – įsivaikinimą.
Tarp reikalavimų yra ir mokyklose, aukštosiose mokyklose mokyti apie LGBT+ bendruomenės istoriją, kovą už žmogaus teises.
Daliai reikalavimų netrukus nepritarimą išreiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Policija pasiruošimą pradėjo penktadienį
Kauno policija pasiruošimo renginiui darbus pradėjo jau penktadienį – Laisvės alėjoje iš vakaro buvo statomos tvoros, kuriomis bus atskiriami dalyvių ir žiūrovų srautai. Darbai tęsiami ir šeštadienio rytą.
Nepasitenkinimą dėl eitynių reiškiančius žmones policijai tenka raminti renginiui dar net neprasidėjus. Pasak teisėsaugos, penktadienio popietę pareigūnai dėl neleistino elgesio prevenciškai įspėjo 15 žmonių.
Taip pat pranešama, kad šeštadienį miesto centrinėje dalyje bus apribojamas eismas, galimos asmenų ir jų turimų daiktų patikros.
Eisenos dalyviai rinktis prie Soboro esančioje Nepriklausomybės aikštėje ketina lygiai vidurdienį ir apie 13 valandą žada pajudėti link pusiaukelės – 99 numeriu Laisvės alėjoje pažymėto pastato – kur ketina apsisukti ir tuo pačiu keliu sugrįžti į pradinį eisenos tašką.
