Kauno savivaldybė, neskaičiuojant mokėjimų pagal rangos sutartį, kasmet papildomai išleidžia apie 3,3 mln. litų, kompensuodama nuostolius už viešojo transporto papildomai nuvažiuojamus daugiau kaip 700 tūkst. kilometrų, rašoma rezoliucijoje.
Šiemet valstybė iš Kelių fondo projektui skyrė apie 5,3 mln. litų, o Seimui padidinus Kauno skolinimosi limitą, savivaldybė iš DNB banko pasiskolino beveik 47 mln. litų, iš kurių dalį – apie 20 mln. litų – ketino skirti Panemunės tiltui.
„Tikėdavome, kad tie pažadai virs kūnu, tačiau po vakarykščio Vyriausybės posėdžio aš tikrai nesu tuo tikras ir apskritai nebetikiu Vyriausybės pažadais. Kreipiausi ir į Prezidentūrą išskirtinai dėl šio atvejo, nes aš manau, kad tai jau yra paskutinis lašas ir taryba turi reaguoti. Ignoruojamas visas Kaunas, nepaisoma kauniečių interesų“, – tarybos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Jis ragino tarybos narius vykti į Vilnių ir kitą antradienį dalyvauti, Seimui svarstant 2015 metų biudžeto projektą.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė Vyriausybei lėšų rasti perskirstant Kelių programos asignavimus, o ne didinant 2015 metų biudžeto deficitą. Prašymą dėl tilto statybos finansavimo pateikė 13 Kaune išrinktų parlamentarų – pasak jų, Panemunės tiltas yra vienas svarbiausių miesto infrastruktūros objektų, o nutiesus naują kelią, ateityje jis taps svarbia jungtimi važiuojantiems į centrą iš Marijampolės ir Vilniaus.
Šiemet valstybė iš Kelių fondo projektui skyrė apie 5,3 mln. litų, o Seimui padidinus Kauno skolinimosi limitą, savivaldybė iš DNB banko pasiskolino beveik 47 mln. litų, iš kurių dalį – apie 20 mln. litų – ketino skirti Panemunės tiltui.
