„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 03 26

Kaunas sieks atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą – nori ties hidroelektrine įrengti šliuzą ir žuvitakį

Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau. Kauno miesto vadovai inicijuoja šios senos klaidos atitaisymą, siūlydami imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.
Kauno hidroelektrinė
Kauno hidroelektrinė / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kaip skelbiama Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai, didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai dar 2014 m. suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui.

Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo šalyje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.

Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.

Užbaigtų neatliktą darbą

„Kaunas – upių miestas. Deja, daugybę metų tai tebuvo veikiau skambus lozungas negu realybė. Norime, kad šis apibūdinimas taptų tikrove. Atėjo metas atverti kelius laivybai, o tuo pačiu ir sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai.

Projektas skamba ambicingai, bet jeigu nepabandysime šitos idėjos įgyvendinti dabar, bijau, kad ji taip ir liks tik neišsipildžiusia istorija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Visvaldas Matijošaitis
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Visvaldas Matijošaitis

Pasak jo, tai turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti derybas dėl projektinių pasiūlymų rengimo.

Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.

„Šliuzas ties vadinamuoju HES‘u išties nėra utopija ar visiška naujiena. Jis aiškiai nužymėtas Kauno miesto bendrajame plane, o kadaise buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte.

Deja, tuomet šis sprendinys liko neįgyvendintas, tačiau jo vietoje supilta sankasa rodo, kad išlieka visos galimybės tokiai svarbiai infrastruktūrai pastatyti. Turime tikslą šį prieš daugiau kaip pusę amžiaus nebaigtą darbą atlikti iki galo“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Tvarkys upės vagą

Savivaldybės vadovai pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus VĮ Vidaus vandens kelių direkcija padarė nemažą įdirbį gerinant sąlygas pramoginei bei krovininei laivybai Nemune ir šiuos darbus stiprina toliau.

„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena renesansą. Augantis potencialas matomas tiek pramoginės, tiek keleivinės, tiek ir krovininės laivybos sektoriuose. Savo ruožtu dedame pastangas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.

Suplanuoti upės vagos valymo darbai pasieks ir Kauno hidroelektrinę. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos. Tam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens ir nepatirti nepatogumų perkeliant juos sausuma.

Taip pat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis, kurie leis didinti pagreitį sudarant palankias laivybos sąlygas Nemuno aukštupyje“, – artimiausius planus komentavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./VĮ “Vidaus vandens kelių direkcijos” generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./VĮ “Vidaus vandens kelių direkcijos” generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas

Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Įregistravo pataisas

Kovo 26 dieną Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas išplatino pranešimą spaudai, kuriuo pranešė apie įregistruotas Vandens įstatymo pataisas. Jomis siekiama įpareigoti hidrotechninių statinių naudotojus užtvankose, kurios yra pirma neįveikiama žuvų migracijos kliūtis upėse, kurių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4000 kv. km, iki 2030 metų įrengti veiksmingas žuvų pralaidas.

Šios įstatymo pataisos įpareigotų iki 2030 metų įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje.

Pasak L.Jonausko, tokiu būdu siekiama atkurti Lietuvos upėse ekologinę pusiausvyrą ir atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius.

„Gamtos tyrimų centro duomenimis, iš daugiau nei 1 200 Lietuvoje esančių užtvankų žuvitakiai įrengti tik 25-iose. Kauno hidroelektrinė – ko gero yra liūdniausias visoje Lietuvoje pavyzdys, parodantis, kokią žalą padarė užtvanka be žuvitakio. Beveik 25 metrų aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Tokiu būdu buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias.

Gamtininkų teigimu, iki Nemuno užtvenkimo Kauno hidroelektrinės tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po jo užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24, o tokios migruojančios žuvys, kaip lašiša, šlakis – visai išnyko. Atkūrus žuvitakį, per 30–40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti padarytą žalą“, – teigė Seimo narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“