„Kauno diena“ pastebi, kad apiplyšusių, skleidžiančių bjaurų tvaiką, neblaivių, neretai agresyvių žmonių ligoninių priėmimo skyriuose vienu metu būna du trys ar net dešimt – penkiolika.
Kaip rašo dienraštis, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai patyrė, kad jie susitaria susirinkti vienoje vietoje, pavyzdžiui, prie Kryžių kalnelio VI forte, tuomet vienas ar du gula prie pat gatvės, kad būtų pastebėti praeivių ar pravažiuojančiųjų. Šie iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Iš šio rajono pagal teritorinį pasiskirstymą medikai ligonius veža į Respublikinę Kauno ligoninę.
Neblaivių pacientų per pusę metų turėjome 1 853. Iš jų tik penktadaliui reikėjo medicinos pagalbos, bet apžiūrėti, įvertinti sveikatos būklę, stebėti, kol išsiblaivys, privalome visus“ – sakė Respublikinės Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Inga Aleknienė.
„Neblaivių pacientų per pusę metų turėjome 1 853. Iš jų tik penktadaliui reikėjo medicinos pagalbos, bet apžiūrėti, įvertinti sveikatos būklę, stebėti, kol išsiblaivys, privalome visus“, – „Kauno dienai“ sakė Respublikinės Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Inga Aleknienė.
Šie 1 853 ligoninės medikų pacientai, daugiausia vyrai, čia apsilankė toli gražu ne vieną kartą. Ir kaskart buvo apsibrozdinę, sušalę, šlapi.
Medikai juos nuprausia, perrengia iš labdaros organizacijų ar net ligoninės darbuotojų atneštais drabužiais, pagirdo šilta arbata, rytą duoda pusryčių nuo bendro visų ligonių stalo.
Nuolatinius pacientus personalas pažįsta, žino vardus, pavardes. Vienas tokių, pasakojo gydytoja I.Aleknienė, rytą apautas vieno gydytojo dovanotais batais, vakare grįžo avėdamas vėl savais, visiškai sudėvėtais. Dovanotus pardavė, kad nusipirktų alkoholio.
Portalas „Kamanė“ susidomėjo tikra Kauno puošmena, Žaliakalnio mediniais pastatais ir kalbino medinio paveldo specialistę Rasą Bertašiūtę.
Paklausta, ar nebus taip, kad netvarkomi mediniai namai nunyks, ji atsakė: „Tokių namų Žaliakalnyje yra daug. Juos reikia tvarkyti, tačiau būtinos didžiulės investicijos. Namų tvarkybą dažniausiai apsunkina finansinės galimybės. Puikiai žinome pensinio amžiaus gyventojų situaciją. Jie negali tvarkyti namų, nors daugelis labai nori. Galima pastebėti, jog dažnas senyvo amžiaus žmogus renovuoja taip, kaip sugeba, ir šios pastangos dažnai sulaukia kritikos, tačiau kitos išeities nėra. O juk medinis namas, kaip ir žmogus, laikui bėgant sensta, nyksta. Netvarkomi defektai, net jei jie ir nedideli (prakiuręs lietvamzdis, skylė stoge), laikui bėgant dėl klimato veiksnių vis labiau kenkia pastatui, didėja žala, tvarkymo darbai sudėtingėja. Tokius namus turėtų perimti ir taisyti jauni žmonės.“
