Kaip rašo „Kauno diena“, Parodos g. 16-ajame daugiabutyje gyvenantys žmonės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Spaudžiant žiemos šalčiams, dalis jų priversti gyventi be centrinio šildymo. Tai kaimynų konflikto išdava.
Kauno savivaldybę pasiekė ne vienas prašymas gelbėti iš košmariškos padėties – nors šildymo sezonas mieste prasidėjo spalio 23 d., dalis šio namo gyventojų iki šiol vietoj ledinių radiatorių naudoja elektrinius šildytuvus, kurie ne tik sparčiai didina elektros sąnaudas, bet ir neįšildo atšalusių butų.
Su senole mama gyvenantis Robertas Kelertas rašte savivaldybei skundžiasi, kad vieną rytą jo 82-ejų motina iš šalčio nebepabus. Moteris sunkiai vaikšto, yra ligota – ją nuolat prižiūri sūnus. R.Kelerto įvardijama tokios sudėtingos padėties priežastis – įžūlūs kaimynai.
Su senole mama gyvenantis Robertas Kelertas rašte savivaldybei skundžiasi, kad vieną rytą jo 82-ejų motina iš šalčio nebepabus. Moteris sunkiai vaikšto, yra ligota – ją nuolat prižiūri sūnus. R.Kelerto įvardijama tokios sudėtingos padėties priežastis – įžūlūs kaimynai.
Anot jo, problemos prasidėjo, kai prieš kelerius metus į namą atsikraustė naujakuriai. Butą triaukščio namo antrajame aukšte nusipirkę savininkai kaimynus ragino atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Nors ne visi gyventojai su tuo sutiko, naujieji savininkai savo plano neatsisakė ir esą įsivedė dujinį šildymą bei įsirengė židinius.
„Kauno dienos" žurnalistei pasiskambinus į savivaldybės Urbanistikos skyrių ir prisistačius Parodos g. gyventoja, buvo patvirtinta, kad norint atjungti centralizuoto šildymo tiekimą visame name užtenka daugumos gyventojų sutikimo. Priešingu atveju, jeigu būtų planuojama atsijungti tik savo bute (tai irgi yra įmanoma), reikėtų visų gyventojų leidimo.
Paklausta, kas atsitiks žmogui, kuriam centralizuotas šildymas bus nutrauktas be jo leidimo, vyriausioji specialistė atsakė: „Jūs turite nuspręsti, ką daryti, ir kaip jam pagelbėti“ ir patvirtino, kad įstatymai šiuo atveju bus namo daugumos naudai.
Specialistė patvirtino, kad pirmiausia reikia paruošti projektą ir jį pateikti „Kauno energijai“, kurios komisija nusprendžia, ar galima namui leisti nesilaikyti specialaus plano, kuris nusako, kad Parodos g. esantys namai privalo naudoti šilumos tinklų gaminamą šilumos energiją.
Ne viskas Kaune taip ir prastai. Kitame „Kauno dienos“ rašinyje giriamas miesto oras. „Lietuva yra absoliučiai geras kraštas, – įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Dainius Martuzevičius. – Kalbant apie oro užterštumą, problemų turime, bet jų nėra ką lyginti su esančiomis Azijos šalyse.“
Kai kuriuose Indijos, Irano, Pakistano, Kinijos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra dešimt kartų didesnis nei pas mus.
„Visų pirma, taip yra dėl aplinkos netausojančios tenykštės intensyvios pramonės, seno automobilių parko ir daugybės saulėtų dienų“, – pasakojo KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjas prof. Linas Kliučininkas.
Lietuva yra absoliučiai geras kraštas, – įvertino Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas doc. dr. Dainius Martuzevičius. – Kalbant apie oro užterštumą, problemų turime, bet jų nėra ką lyginti su esančiomis Azijos šalyse.
Esant saulėtam orui jame esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, per kurias susidaro daug toksiškesni junginiai. „Mūsų platumoje tos fotocheminės reakcijos nėra labai intensyvios, antrinių teršalų susidaro mažiau“, – aiškino profesorius.
Tad šykštėdama savo spindulių saulė iš dalies saugo Lietuvą nuo didesnės oro taršos, rašo „Kauno diena“.
Meno žinių portalas „Kamanė.lt“ kviečia kauniečius ateiti 17 val. į Kaune esančią galeriją „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62. Ten atidaroma menininko Gintaro Kamarausko skulptūrų paroda „Dideli - mažuose“.
„Šioje parodoje Gintaras Kamarauskas gana neįprastas. Parodų-instaliacijų autorius, didelių gabaritų mėgėjas, šiuo metu kuriantis monumentalias betonines skulptūras, šį kartą pristato jam nebūdingus intymius, subtilius mažosios plastikos kūrinius. Tačiau jis lieka ištikimas savo idėjoms, savo formoms. Nežiūrint formato, jaučiamas monumentalumas, aiški formų architektonika, kuri tarsi koduoja galimybę jas auginti iki kelių ar keliolikos metrų“, – skelbia „Kamanė.lt“
