Antradienį Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui kreiptis į Vyriausybę dėl dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijų prijungimo. Dieną prieš balsavimą pristatytas projektas komitetuose svarstytas nebuvo, nes, kaip 15min paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, tam neužteko laiko: „Kadangi projektas yra didelės apimties, jo parengimui reikėjo daugiau laiko. Vis dėlto šis sprendimas – tik formali pradžia, leidžianti inicijuoti ilgą ir sudėtingą procesą.“
Kaip vyks procesas?
Savivaldybių teritorijų ribų keitimo procesas apima kelis etapus. Pirmąjį žingsnį – kreipimąsi į Vyriausybę dėl apklausos – Kauno valdžia jau žengė. Vis dėlto kol kas neaišku, nei kada ji įvyks, nei kiek tai kainuos. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, privalomas apklausos dalyvių skaičius nėra nustatytas.
Anot ministerijos, reikia kreiptis ir į savivaldybės, kurios ribas ketinama keisti, tarybą. Pastaroji „priima sprendimus (pateikia savo nuomonę) šiuo klausimu“. Galiausiai ribų keitimo projektą vertina Seimas.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė nuomonę šiuo klausimu jau išsakė. Kaip skelbė BNS, politikės teigimu, laukia ilgas procesas, tačiau galutinį sprendimą priims seniūnijų, kurias norima prijungti, gyventojai. Vis dėlto ji teigė, kad reikia padaryti taip, jog „dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų nenulemtų viso rajono likimo“.
Kaunas taptų didesnis už Paryžių
Planuojama, kad prie miesto bus prijungta 13 seniūnijų: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.
297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama atriekti. Jeigu planai bus įgyvendinti – naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, pavyzdžiui, Stokholmą, Kopenhagą ar Paryžių.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P.Keras, 15min paklaustas, kodėl pasirinktos būtent šios vietovės, atsakė, kad jos labiausiai susijusios su miestu socialinėmis, ekonominėmis bei infrastruktūrinėmis jungtimis.
Be kitų, sprendimo aiškinamajame rašte išvardytų argumentų, Kauno valdžia nurodo, kad reprezentatyvią apklausą jau atliko. Tiesa, tyrimo dalyvių skaičius dokumente nenurodytas, tačiau teigiama, kad 65,5 proc. respondentų sujungimui pritaria ir tik 30 proc. – idėjos nepalaiko.
15min paklaustas, kiek gyventojų apklausta, P.Keras atskleidė – 400. Iš viso Kauno rajone gyvena apie 100 tūkst. žmonių.
„Apklausiami gyventojai buvo atrenkami atsitiktiniu būdu proporcingai gyventojų skaičiui trylikoje Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Iš viso apklausta 400 respondentų. Toks skaičius garantuoja ne didesnę nei 4,9 proc. rezultatų statistinę paklaidą“, – sakė jis.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas miesto valdžios sprendimą vertina kritiškai. Spaudai išplatintame komentare politikas teigė, kad savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras. Sprendimą prijungti dalį rajono gyvenviečių jis pavadino „viduramžišku plėtros planu“.
15min pasidomėjo, ką apie tai mano patys rajono gyventojai. Daugelis Raudondvaryje, Akademijoje ir Ringauduose sutiktų žmonių teigė, kad prisijungti prie miesto nenorėtų ir nuogąstavo, kad šis sprendimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos.
-
Kauno rajoną prisijungti siekiantis Kauno meras V.Matijošaitis: „Mes tą jų valią nusipirksim“
-
Kaunas nori prisijungti 13 rajono seniūnijų, miesto plotas išaugtų tris kartus
-
„Britanikos“ vaiduoklis: Kauno valdžia stabdo projektą išsigandusi verslininkų klausimų
-
Visvaldas Matijošaitis: Tegul sprendžia žmonės
