Medžiai iškirsti Miško gatvėje, kur, savivaldybės duomenimis, augo 80 liepų, taip pat iškirsta 170 medžių, augusių Vytauto prospekte. Medžiai iškirsti ir kitose centro gatvėse, taip pat keliose gatvėse Žaliakalnyje, Smetonos alėjoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vietoj iškirstų bus atsodinta daugiau jaunų, mieste augti pritaikytų medžių.
Kaunietė Giedrė Aleksandravičiūtė drauge su kitais bendraminčiais trečiadienį organizuoja protesto akciją Miško gatvėje. Ji BNS sakė, kad dalis gyventojų nerimauja, jog net ir atsodinus iškirstus medžius padidės užterštumas mieste, be to, nerimą kelia tolesni planai, kurie, pasak jos, su miestiečiais nederinami.
„Nėra jokios informacijos, kurias gatves kirs toliau, visiškai nėra viešinama visuomenei ir net tai daroma ekstremaliai paslapčia: pavyzdžiui, šeštadienį kirto nuo 8 valandų ryto A.Mickevičiaus gatvę. Nėra jokio derinimo, net tokio, kuris priklauso: tai yra bendruomenės, žmonių gyvenamoji erdvė“, – kalbėjo ji.
Už medžių išsaugojimą kovojantiems kauniečiams nerimą kelia ir kiti savivaldybės planai, pavyzdžiui, dėl senų ąžuolų parko ant Parodos kalno, taip pat planai tvarkyti Ąžuolyną: ten savivaldybė yra suplanavusi retinti medžius, įrengti gėlynus.
„Tas Kauno tvarkymas yra labai apdairus, nes dabar žmonės atostogauja, ir gamtosaugininkai atostogauja, ir tuo metu stengiamasi susitvarkyti“, – kalbėjo G.Aleksandravičiūtė.
Anot jos, medžiais susirūpinę kauniečiai mėgino susitikti su savivaldybės atstovais ir iš jų išgirsti apie planus, tačiau niekas iš savivaldybės su miestiečiais nesusitiko.
Kauniečiams atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas sako, kad vykdomi kirtimo darbai pažeidžia želdinių tvarkymo taisykles. Jos draudžia vegetacijos laikotarpiu šalinti medžius, nebent jie yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms, eismo saugumui ar pastatams, tačiau matyti, kad dalis medžių yra sveiki. Be to, pasak jo, kertami medžiai nežymimi, nors tai privaloma padaryti – tokiu būdu neįmanoma nustatyti, kiek medžių darbų vykdytojai nukirto ir ar šis skaičius neviršijo to, kuris numatytas leidimuose.
„Jie pažymėtus genėjimui medžius šalina visiškai“, – tikino teisininkas.
Pasak S.Dambrausko, A.Smetonos alėjoje medžiai kertami leidime nurodant, kad pažeista šaknų sistema vykdant šaligatvių rekonstrukciją, nors matyti, kad šaligatvis remonto nematęs daugybę metų.
„Tai šaligatvis, kuris niekada nebuvo rekonstruotas – senas asfaltas dar ant jo guli. (...) Jeigu ir būtų pažeista sistema, jeigu ir būtų rekonstruotas šaligatvis – jau vien aišku, kad melagingai išduotas leidimas. Bet pirmiausia vis tiek jis (medis – BNS) turėtų būti avarinės būklės, antra, jis turėtų kelti grėsmę. Dabar jauni gražūs medžiai guldomi ant šono ir tokiu būdu vykdoma neteisėta veikla“, – kalbėjo advokatas.
Pasak jo, grupė kauniečių siekia, kad savivaldybė sudarytų komisiją, į ją įtrauktų siūlomus visuomenės ekspertus bei įvertintų, ar kirtimai mieste atlikti laikantis taisyklių ir ar tikrai būtina iškirsti tokį kiekį medžių. Taip pat pirmadienį kreiptasi į Kauno apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
„Mes nesame nusiteikę prieš miesto valymą ir reformas. Mes manome, kad tai turi būti atlikta per specialistų išvadas, o ne per apželdintojų logiką. Apželdintojas visada yra nusiteikęs seno medžio vietoje parduoti jauną medelį“, – teigė advokatas.
Pasak savivaldybės administracijos vadovo Gintaro Petrausko, kirtimo darbai vykdomi drauge su šaligatvių tvarkymu: mieste įsibėgėjus šiems darbams, reikėjo pasirūpinti ir šiose vietose augusiais medžiais.
„Niekas neskuba, medžių kertama tiek, kiek reikia, darant vienos ar kitos gatvės remontus. (...) Yra eiliniai gatvių rekonstrukcijos darbai: ten, kur matome, kad reikalinga senus medžius pakeisti naujais, tą ir darome“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.
Jis atmetė priekaištus, esą darbai vykdomi nepasitarus su visuomene, ir teigė, kad informacija prieinama internete. Atkreipus dėmesį, kad savivaldybė neskelbia sąrašo gatvių, kuriose planuoja kirsti medžius, jis atsakė, kad lygiai taip pat savivaldybė neskelbia ir gatvių, kuriose žada lopyti duobes.
„Neviešiname ir kur asfaltuojame gatves: jeigu duobes reikia taisyti, nerašysi kiekvienos gatvės, kad joje reikia sutaisyti duobę. Lygiai taip pat ir su medžiu – jeigu jį reikia pakeisti nauju, nepakeisi kas antro medžio, pavyzdžiui, trys bus 30 metų senumo klevai, po to vienas – penkiolikos metų liepa, po to – dar kažkas. Kad vaizdas būtų, reikia sukurti kažkokį vientisumą“, – kalbėjo G.Petrauskas.
Jo teigimu, vietoj iškirstų bus atsodinti 10–15 metų medžiai, jų aukštis sieks apie šešis metrus.
G.Petrauskas priminė, panašūs darbai mieste atlikti ir anksčiau – medžiai prieš kelerius metus iškirsti rekonstruojat Vasario 16-osios gatvę. Jis svarstė, kad tie darbai niekam neužkliuvo, nes lietė tik vieną gatvę, o ten jau žaliuoja nauji medžiai.
„Atsodinti nauji klevai, kurie augina gražias, nedideles lajas. Tai va rodykite kaip gerą pavyzdį – penkerių metų senumo Kauno darbas. Bet kadangi darė tik vieną gatvę, vieną gatvę ir padarė iki galo“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.
Kauno vicemeras Simonas Kairys, kalbėdamas apie kertamus medžius, pripažino, kad kol kas tuščios gatvės mieste nuteikia gana liūdnai, tačiau priminė, jog kalbant apie medžių kirtimą svarbu nepamiršti ir tai, kad vietoj jų sodinami nauji medžiai.
„Nekalbame apie tai, kad jie yra naikinami ir ten daugiau nieko nebus. Tik tiek, kad tas laiko tarpas, nes sodinti medžių tuoj pat irgi negali nupjovęs: turi ateiti ruduo, tas laikotarpis, kai galima tuos medžius sodinti. Reikia nemažai šalto proto visame šitame emocijų lauke“, – kalbėjo vicemeras.
Jis svarstė, kad savivaldybė galėjo geriau visuomenei pristatyti sprendimus dėl želdynų, ir pripažino, jog dabar, kilus nepasitenkinimui, dialogas bus gerokai sudėtingesnis.
Savivaldybė nurodo, kad rudenį miesto aplinka besirūpinantys specialistai Vytauto prospekte vietoj 170 pasodins 250 naujų liepaičių. Nauji medžiai rudeniop papuoš ir A.Mackevičiaus, Panerių ir Partizanų gatves. Skaičiuojama, kad rudenį iš viso bus pasodinta dar apie 750 medžių, tad Kaunas 2017-aisiais bus pasipildęs maždaug 1500 naujų medžių.
