Kaip ceremonijoje iš įrašo kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda, šis paminklas „ne tik papuoš laikinąją sostinę, jis gaivins ir stiprins atmintį apie iškilią istorinę asmenybę“.
„Simboliška, kad paminklas atidengiamas liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio dieną. Būtent su Aleksandro vardu galime sieti sparčią šalies raidą po garsiosios pergalės. Jam teko užduotis stiprinti valstybingumą, skatinti teisės ir rašto kultūros plėtrą, vakarietiško tipo miestų savivaldos kultūrą“, – teigė G. Nausėda.
„Spartesnę modernizaciją tada, kaip ir dabar, skatino auganti Maskvos grėsmė. Aleksandras gynė Europos civilizacijos vertybes visoje LDK teritorijoje“, – pažymėjo prezidentas.
Atidengiant skulptūrą taip pat įteikti miesto apdovanojimai kūrinio autoriams, prisidėjusiesiems prie paminklo pastatymo Kaune.
Pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklais apdovanoti paminklo autoriai ukrainiečiai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, mecenatas Pranas Kiznis, Lietuvos garbės konsulas Luhansko srityje Robertas Gabulas.
Skulptoriui Igoriui Davidovui skirtas antro laipsnio Santakos garbės ženklas, Ukrainos nacionalinės gvardijos vadams ir pilietiškiems ukrainiečiams, kurie ceremonijos metu nebuvo įvardyti – Kauno mero padėkos raštai.
Vienas paminklo autorių O. Sydorukas savo pasisakyme brėžė Aleksandro ir dabartinės Ukrainos kovos su Rusija paraleles.
„Šis paminklas gimė karo pradžioje, po šaudymais. Tai labai simboliška, nes priešas tas pats, kuris buvo seniai. (…) Tik kartu mes galime nugalėti. Nugalėjome tada, nugalėsime ir dabar“, – per vertėją į ceremonijos dalyvius kreipėsi O. Sydorukas.
Kaip anksčiau skelbė Kauno savivaldybė, Aleksandro Jogailaičio įamžinimas primena apie Lietuvos ir Lenkijos pergalę prieš Kryžiuočių ordiną, Aleksandro indėlį į valstybingumą ir rūpestį Kauno parapija, Lietuvos ryšį su Lenkija ir Ukraina.
Kūrinio pastatymo Ramybės parke projektą parengė architektas Kęstutis Mikšys, skulptūrą Kaunui padovanojo P. Kiznio fondas. Ukrainiečiai skulptoriai O. Sydorukas ir B. Krylovas taip pat sukūrė prie Kauno pilies stovintį „Laisvės karį“.
Vietą Aleksandrui Jogailaičiui praėjusių metų pabaigoje išrinko kauniečiai, pasak savivaldybės, internetinėje apklausoje iš 1,3 tūkst. respondentų daugiau kaip pusei balsavus už parko prieigas.
1410 metais jungtinę Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę į pergalę prieš Kryžiuočių ordiną kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu vedęs Lenkijos karalius Jogaila yra Aleksandro Jogailaičio senelis.
Jo tėvas, LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, Kaunui yra suteikęs vieną seniausių privilegijų, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises.