Pirmadienio rytą Kauno rotušės aikštėje nebuvo jokių balsuotojų eilių. 10 valandą į ją įžengęs, R.Karbauskis iškart nuėjo atiduoti savo balso – stoviniuoti tarp kitų rinkėjų jam, kaip balsuojant pirmame ture, neteko.
„Reiktų atkreipti rinkėjų dėmesį į tai, kad rinkėjų pažymėjimų niekas nesiunčia šiais metais. Jau keli rinkimai niekas nesiunčia. Daug rinkėjų skundžiasi, kad negavo rinkėjų pažymėjimų. Nereikia jų, galima ateiti į apylinkę su savo asmens dokumentu, apsaugos priemone, tušinuku ir balsuoti“, – savo komentarą po balsavimo išsakė R.Karbauskis.
Paklaustas, kiek mandatų tikisi iškovoti antrajame rinkimų ture, jis įvardijo, kad iš 33 turų, kuriuose kausis „valstiečių“ atstovai, daugelis kovų vyks kaimiškosiose apygardose.
„Akivaizdu, kad rezultatai bus nulemti rinkėjų aktyvumo. Mažesnis aktyvumas palankus „dešiniosioms“ partijoms. Pagal balsų skaičių, kuris pirmame ture buvo gautas už „dešiniuosius“, toks pat balsų skaičius, kaip ir 2016 metais. Partijos, kurios šiandien turi daugiau balsų – „dešiniosios“ partijos, – savo rinkėjų maksimumą jau pasiekė. Kiek žmonių ateis, tai ir lems, laimės „dešiniosios“ partijos ar ne. Viskas priklausys nuo to, ar ateis žmonės į rinkimus. Jei neateis, „dešiniosios“ jėgos laimės ir diržų veržimosi politika bus iškart įgyvendinta. Jei ateis virš 40 proc. rinkėjų, rezultatai gali būti palankūs, jei mažiau – nepalankūs“, – prognozes dėliojo „valstiečių“ lyderis.
Jį liūdina situacija, kad vienas iš, anot jo, „dešiniųjų ekonomikos politikos mohikanų“ – Andrius Kubilius – jau dabar ima kalbėti apie „diržų veržimąsi“.
„Džiaugiuosi, kad tarp ekonomistų atsiranda tokių, kurie sako, kad Andrius Kubilius nusišneka. Visos Europos šalys skolinasi tam, kad palaikytų savo ekonomikas. Dabar ne skolinimosi klausimas kyla, o kur mes investuojame ir kaip. Lietuvoje yra viena geriausių situacijų Europos Sąjungoje ir viena geriausių pasaulyje. Jokių požymių nėra, kad Lietuva turėtų sudėtingus išbandymus perspektyvoje“, – kalbėjo R.Karbauskis, pripažinęs kad koronaviruso situacija yra išties pablogėjusi, bet stabili, ir pablogėjo ji visoje Europos Sąjungoje.
Jei ateis virš 40 proc. rinkėjų, rezultatai gali būti palankūs, jei mažiau – nepalankūs.
R.Karbauskis: „Konservatoriai bandys atsiimti Kauną“
Ne vieno politologo teigimu, antrajame Seimo rinkimų ture kauniečių pasirinkimas bus išties reikšmingas, o ypač Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratams (TS-LKD). Kaune susiformavo tik viena ne konservatorių ir „valstiečių“ kandidatų dvikova, o pergalę politologai labiau žada „dešiniesiems“. Paklaustas, ar pakanka Kauno mero Visvaldo Matijošaičio rodomos iniciatyvos, išreiškiamos paramos „valstiečiams“, R.Karbauskis patikino, kad 4 iš 6 kandidatų (kovojančių dėl patekimo į Seimą antrame ture Kaune) jų partijos sąraše vis dėlto yra „Vieningo Kauno“ kandidatai.
„Kauno meras pasakė, kad šie rinkimai labai svarbūs ir „Vieningam Kaunui“. Bendradarbiaudamas su šia valdžia Kaunas padarė labai daug, daug projektų dar yra nebaigtų. Akivaizdu, kad konservatoriai bandys atsiimti Kauną, jeigu turės tokią galimybę. O ją turėtų, jei turės nacionalinę valdžią. Spausti Kauną, neduoti pinigų ir t. t.“, – pasisakė R.Karbauskis.
Apie koalicijas su kitomis partijomis „valstiečiai“, pasak R.Karbauskio, po pirmojo rinkimų turo nekalbėjo.
„Jokių derybų dėl koalicijų nėra. Kalbėti apie jas dar yra anksti. „Dešinieji“ rinkimų tikrai dar nelaimėjo. Sudėtinga kalbėti apie centro kairės koaliciją, nes dabar matematiškai mažiau balsų turi centro kairė nei dešinė“, – patikino „valstiečių“ lyderis.
Paklaustas, ar žada šią savaitę imtis dar kokių iniciatyvų dėl 13-osios pensijos įteisinimo, R.Karbauskis patikino, nežinantis, ar Vyriausybės išvada dėl to jau yra pateikta.
„Šitas Seimas tikrai priims šį įstatymą, bet akivaizdu, jei kitas Seimas bus „dešiniųjų“ valdomas, atšauks tą įstatymą. Žmonių valioje. Jei žmonės mano, kad jos nereikia... O kad valstybė gali išmokėti tokią pensiją – taip. Sodroje yra apie 560 mln. eurų rezervo. Šnekėti apie tai, kad bloga situacija Sodroje... Mūsų atlyginimo vidurkis pakilo šiais, krizės, metais 8 proc., vietoj prognozuotų Lietuvos banko minus 8 proc. Situacija palanki. Skolos lygis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai yra faktas. O palūkanos iš viso yra beveik nulinės“, – paaiškino R.Karbauskis, nesuprantantis, kodėl biudžetą reikia vadinti „diržų veržimosi“ biudžetu, nes juk auga ir pensijos, ir vaiko pinigai, ir atlyginimai.
Teigia, kad visos sritys, išskyrus turizmą, išgyvena pakilimą
Jis tikisi, kad šie metai baigsis „su pliusu“ ekonomikoje. Finansų ministerija, anot jo, turi prognozuoti minusą, nes ji labai konservatyviai prognozuoja.
„Visos sritys, išskyrus turizmo sektorių, išgyvena pakilimą. Rizikos, kad kris ekonomija šiais metais dar kartą, didelės nėra. Per pastaruosius ketverius metus pakankamai daug iš šešėlio buvo ištraukta pinigų. Apie 200 mln. eurų, jei neklystu. Tai padės ekonomikai“, – patikino R.Karbauskis.
Paklaustas, kaip vertina Vilniaus valdžios veiksmus dėl prastėjančios koronaviruso situacijos suvaldymo, jis ėmė kalbėti apie tai, ką daro kitos Europos Sąjungos šalys.
Per pastaruosius ketverius metus pakankamai daug iš šešėlio buvo ištraukta pinigų, – apie 200 mln. eurų
„Vaikų rudens atostogos ilginamos, kai kurios trumpina pasilinksminimo įstaigų darbą, kai kurios draudžia. Įvairios šalys įvairiai elgiasi. Trūksta mūsų savivaldybių didesnio indėlio. Iš tikrųjų ne visose savivaldybėse yra tokia prasta padėtis. Dabar ji blogėja Vilniuje. Vilniaus savivaldybės tarybos ir mero lyderystės trūksta. Suprantu, kad rinkiminis laikotarpis ir Vilnius dabar galvoja apie rinkimus, o ne tai, kaip atrodys Vilniaus situacija po savaitės. Nacionaliniu mastu pasirinktas kovos būdas – regioninis, lokalus. Kitu būdu duotume ekonomikai stiprų smūgį“, – reziumavo R.Karbauskis.
Konservatorių ir „valstiečių“ dvikovos Kaune
Šilainių apygarda: konservatorė Jurgita Šiugždinienė (31 proc.) ir „valstietė“ Ligita Valalytė (16 proc.).
Kalniečių apygarda: konservatorius Arvydas Anušauskas (31 proc.) ir „valstietė“ Aušra Papirtienė (17 proc.).
Petrašiūnų-Gričiupio apygarda: konservatorius Kazys Starkevičius (33 proc.) ir „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas (16 proc.).
Panemunės apygarda: konservatorė Gintarė Skaistė (33 proc.) ir „valstietis“ Aurelijus Veryga (19 proc.).
Aleksoto-Vilijampolės apygarda: konservatorius Vytautas Juozapaitis (28 proc.) ir „valstietė“ Karolina Žekaitė (14 proc.).
Centro-Žaliakalnio apygarda: konservatorius Gabrielius Landsbergis (38 proc.) ir „valstiečių“ kandidatė Audronė Jankuvienė (13 proc.).
Tik Savanorių apygardoje antrame ture susikaus konservatorius Paulius Lukševičius (23 proc.) ir Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis (15 proc.).
Išankstinio balsavimo metu balsuoti bus galima iki aštuntos valandos vakaro. Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.
Jame varžosi du daugiausiai balsų pirmame ture surinkę kandidatai.
Po pirmo turo į Seimą buvo išrinkti trys kandidatai. Tai – konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. rinkėjų balsų Antakalnio apygardoje, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai Beata Petkevič su 59 proc. rinkėjų balsų Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis su 52,77 proc. Medininkų apygardoje.
Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė TS-LKD demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų.
Darbo partija gavo 9,47 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., Laisvės partija – 9,02 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,79 proc. balsų.
