Atvirą diskusiją su Kauno miesto kultūros bendruomene paskatino pastarųjų savaičių įvykiai, kai dėl daug metų trunkančio aplaidaus institucinio požiūrio dėl vandentiekio avarijos nukentėjo vienas unikaliausių Kauno tarpukario modernizmo pastatų – miesto centrinis paštas.
Piliečių iniciatyvinė grupė inicijavo peticiją „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią per savaitę pasirašė daugiau nei 2900 žmonių. Viešoje erdvėje ne kartą kalbėta apie netinkamą savininko – bendrovės „Lietuvos paštas“ – pastato priežiūrą. Paštas buvo raginamas istoriniame pastate pradžioje įjungti bent šildymą.
Pradėjus rinkti parašus po šia peticija į situaciją pradėjo reaguoti Kauno miesto savivaldybės ir Susisiekimo ministerija, ėmę kalbėti apie priemones paštui išsaugoti.
Diskusiją pradėjęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, jog dirba dar tik kelis mėnesius, todėl gerai nespėjo įsigilinti.
„Apie paštą kalbėjome su meru ir jo komanda, pasidžiaugiau, kad nebuvo taip baisu, kaip buvo aprašyta. Su meru buvo pokalbis, kad savivaldybė perimtų, bet jie mąsto, kad tai būtų privačios iniciatyvos reikalas. Pasakyti sprendimą, kuriuo keliu eiti, labai sunku, nes nežinome nei kainos, nei pašto pozicijos.
Mano manymu, pastatas turėtų būti savivaldybės žinioje, bet turi tarti žodį miesto taryba. Pastatas vertingas, jį reikia stengtis išsaugoti, būdų yra įvairių“, – kalbėjo V.Bezaras.
Kultūros ministerijos pozicija taip pat yra panaši, teigė Kultūros ministerijos kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus patarėjas Gintaras Džiovėnas.
„Tačiau norint išsaugoti pastatą, jis turi būti naudojamas. Reikia, kad atsirastų nuolatinis šeimininkas“, – teigė G.Džiovėnas.
Į diskusiją atvyko Asta Sungailienė, bendrovės „Lietuvos paštas“ direktorė.
„Mes turime didelį turtą visoje Lietuvoje, jis yra labai įspūdingas. Tai nėra vien Kaunas, tačiau tuo pačiu – keičiantis laikams, keičiasi poreikis patalpoms. Be investicijų užtikrinti naudojimo neįmanoma.
Ką mes darom? Visi mūsų pastatai yra prižiūrimi, laikomasi normatyvų. Mes neturime priekaištų dėl turto išsaugojimo.
Avarija yra nesėkmingas ir nelaimingas atsitikimas, pasekmės jau likviduotos. Ekspertų komisija yra pasiūliusi veiksmus, ką daryti, reikia sulaukti ir tinkamų sąlygų, taip pat tinkamų orų sąlygų“, – kalbėjo A.Sungailienė.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus kalbėjo, kad paštas turi būti išsaugotas, o įmonė pagal savo galimybes jį išlaiko: „Reikėtų aiškiai įvardyti tikslus, kad būtų išsaugomas, būtų plėtojimas. Įsivertinti kaštų analizę, kad būtų mažiausiai naštos valstybei“.
Aktyvūs kauniečiai ne kartą siūlė, kad nenaudojamose pašto erdvėse galėtų kurtis įvairios menininkų bendruomenės ar bendrystės erdvės.
Kauno bienalės vadovė Kotryna Žemaitytė prisiminė, kad 2015 metais čia buvo rengiamos parodos, o pašto erdvės atvertos tiek menininkams, tiek visuomenei – per tris mėnesius parodoje apsilankė apie 25 tūkst. lankytojų.
„Pusė jų atėjo vien tik dėl šio pastato. Tai įrodo, kad tai nėra tik kultūrininkų iniciatyva. Visuomenė supranta, kuo šis pastatas svarbus. Dabar turime tai, ką turime, ir mūsų širdys plyšta dėl to“, – sakė K.Žemaitytė.
Diskusijos dalyviai taip pat pasiūlė į paštą perkelti dalį savivaldybės, mat abu pastatai yra beveik kaimynystėje.
Peticijos iniciatorės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, šiame pastate galima sukurti įvairių veiklų, tačiau visų pirma reikia žinoti, kokia yra pašto pozicija dėl statinio ateities.
Ministerijos atstovas į klausimą atsakė aptakiai, taip sukėlęs nepasitenkinimą salėje. Nuskambėjo ir kauniečius papiktinusi frazė: „Ministerija paskui kiekvieną pastatą nelakstys“.
„Jei bus priimtas sprendimas, bus kviečiami vertintojai“, – atsakydama į klausimą apie pastato vertę sakė „Lietuvos pašto“ vadovė.
Reikia padėkoti vamzdžiams, kurie pašte trūko, nes taip ligonis pranešė, kad jis gyvas.
Į susitikimą atvykę Kauno architektai juokavo, jog reikia padėkoti vamzdžiams, kurie pašte trūko, nes taip ligonis pranešė, kad jis gyvas ir jam reikia pagalbos.
Specialistai siūlė visų pirma išsiaiškinti, kaip pašto patalpos gali būti naudojamos.
Žodžių į vatą nevyniojo architektas Audrys Karalius: „Norisi kalbėti apie tam tikrus raktinius dalykus, būsenas. Visi pasidžiaugė, kaip smagu, kad žmonės pasirašė (peticiją). Panašiai kaip per laidotuves, kai suvažiuoja giminė ir džiaugiasi, kad visi susirinko.
Šiandien mes jau stovime prie kapo duobės. Situacija tragiška ir signalai, kur pašto rūmai siunčia, yra paskutiniai skambučiai. Štai viceministras džiaugiasi, kad paštas padarė viską, direktorė irgi paaiškino mums: viskas taip atsitiko, o mes čia kaip ir nė prie ko“, – kalbėjo A.Karalius.
Anot pašnekovo, kai kurios kėdės diskusijoje turėtų būti tuščios, tik su užrašu, kad diskusijos dalyviai atvykti negalėjo, nes yra apklausoje policijoje arba prokuratūroje.
A.Karalius taip pat pabrėžė, kad šis pastatas greičiausiai nėra Kauno savivaldybės mastelio – taip, kaip M.K.Čiurlionio dailės muziejus.
Diskusijos dalyviai ragino pašto neskubėti ir nepriimti sprendimų, nesulaukus sutarimų dėl galimų saugiklių ir kriterijų.
Diskusijoje dalyvavo peticijos iniciatorė Jurgita Šiugždinienė, Seimo narė Gintarė Skaistė, bendrovės „Lietuvos paštas“ direktorė Asta Sungailienė ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, Kultūros ministerijos kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus patarėjas Gintaras Džiovėnas, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
