Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija, kurioje dalyvauja visi Lietuvos teisėjai. Jis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų teisėjų. Šiuo metu šalies teismuose dirba 777 teisėjai. Į viešbučio „Park Inn“ konferencijų salę atvyko 565 teisėjai.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Šiemet rinkimai vyks pagal naujai priimtas Teismų įstatymo pataisas, kurios daugiau galių suteiks apylinkių ir apygardų teismams, per proporcingesnį jų atstovavimą Teisėjų taryboje (apygardų ir apylinkių teismai į Tarybą deleguos nebe po tris, o po penkis narius). Tarybos narių skaičius padidės nuo 21 iki 23.
Susirinkime taip pat bus tvirtinamas Teisėjų etikos kodeksas, išklausytos Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitos.
Papildyta 9.48 val.: Susirinkimą atidaręs Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pabrėžė, kad šis susirinkimas – didžiausias įvykis teisėjams. „Mūsų požiūris į teisėjų savivaldą kinta, tai džiugu. Tikiu, kad jūs atsakingai balsuosite už naują tarybą. Nebijome kritikos, bet laukiame labai daug pozityvių pasiūlymų“, – sakė G.Kryževičius.
Papildyta 11.16 val.: D.Grybauskaitė: „Gėda dėl imamų kyšių“
„Džiugu, kad Kaune – beveik Lietuvos viduryje, jūsų tiek daug šiandien susirinko. Ankstesniais metais buvo baisu, kad kvorumas nesusidarys. Tai rodo, kad jums svarbu, kas ir kaip darosi su teismų sistema. Išsirinkę Tarybą, turėsite teisę iš jos reikalauti, ją kritikuoti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad šis Visuotinis teisėjų susirinkimas – neeilinis, ne tik dėl, kad vyksta kas keturis metus, ir dėl to, kad pastaraisiais metais įvyko daug svarbių pokyčių teismų sistemoje.
„Kaune pasikeitė visų teismų pirmininkai, teisingumą vykdyti atėjo daug naujų žmonių, pakeitusių tuos, kurie nedarė garbės teismų sistemai, atskleisti kabinetinių susitarimų atvejai. Kaip reikli ir reali savivalda, patys imatės taisyti pašlijusį pasitikėjimą teismais“, – teigė šalies vadovė.
Ji minėjo, kad žmonėms reikalingas greitas, teisingas ir nešališkas teismas, o pagrindine problema įvardino neprasidedančius arba stringančius teismus, kurie kerta pasitikėjimą visa teismų sistema ir teisingumu, ir teisėjų korupciją.
„Gaunu daug žmonių skundų dėl vilkinamų bylų. Lėtas teisingumas – blogas teisingumas. Taip griauname pasitikėjimą ne tik teismais, bet ir valstybe. Gėda dėl imamų kyšių, girtuoklysčių, apsileidimų ar piktnaudžiavimų. Dėl to pralaimime ir daug bylų Strasbūre“, – sakė D.Grybauskaitė
Andrius Kubilius: Valstybės pamatai – teisinė sistema
„Tai svarbi ir jums, ir visai valstybei diena. Valstybė statoma ant teisės pamatų. Mūsų valstybė dar labai jauna, bet pamatai šios valstybės esate jūs. Mes esame sienos, grindys, lubos. Sienos statomos kartais šiek tiek į kairę, kartais – šiek tiek į dešinę, bet pamatai esate jūsų.
Valstybe statoma įvairiai, kartais reikia ir pamatuose kažką taisyti. Jūs turite savyje jėgos ir galios, tas klaidas ir netikslumus, kurie pamatuose pamatomi, patys ištaisyti“, – į teisėjus kreipėsi A.Kubilius.
Papildyta 17.30 val.
Penktadienį buvo išrinkta naujos sudėties Teisėjų taryba. Rinkimai vyko vadovaujantis naujomis Teismų įstatymo pataisomis, kurios Tarybos narių skaičių padidino nuo 21 iki 23, rašoma Teisėjų tarybos pranešime spaudai.
Pagal einamas pareigas Teisėjų tarybos nariais liko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas.
Susirinkime daugiausia balsų gavo ir Tarybos nariais tapo: Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai – Tomas Šeškauskas, Egidijus Laužikas ir Sigitas Gurevičius; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai – Laima Garnelienė, Vigintas Višinskis, Gintaras Pečiulis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Laimutis Alechnavičius, Artūras Drigotas ir Ramūnas Gadliauskas.
Apylinkių ir apygardų teismų atstovai išsirinko ne po tris, kaip iki šiol, o po penkis savo atstovus. Jais tapo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Zigmas Pocius, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus. Apygardų administracinių teismų atstove Teisėjų taryboje tapo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė.
Apylinkių teismus Taryboje atstovaus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininkas Pavel Borkovski, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė Audronė Gaižutienė, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė ir Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė.
Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda. Teisėjų tarybos narių įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu.
Teisėjų tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius bus renkami lapkričio 16 dieną Nacionalinėje teismų administracijoje įvyksiančiame pirmajame naujos sudėties Teisėjų tarybos posėdyje.
