Savivaldybė kuria planus miestiečius laidoti Petrašiūnų miške, už žinomų kauniečių panteono.
„Prašysime Aplinkos ministeriją apie 2 ha miško skirti kapinėms“, – dėstė planus Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas.
Daugiau nei 10 metų kapinių klausimo niekaip neišsprendžianti miesto valdžia imasi ir kitų žygių, kad nenutiktų taip, jog mirusio kauniečio tiesiog nebebus kur laidoti. Bendrovė „Kapinių priežiūra“ šiuo metu registruoja apleistas kapavietes. Spėjama, kad miesto kapinėse tokių gali būti apie 2 tūkstančius. Jų vietose galėtų būti laidojama antrą kartą.
„Speciali komisija spręs, ar galima laidoti senose kapavietėse. Prieš tai reikia išsiuntinėti įspėjamuosius raštus“, – apie procedūras aiškino „Kapinių priežiūros“ vadovas Valdemaras Olšauskas.
Viltis, kad miesto kapinės bus įrengtos Vainatrakyje, tolsta. Kai kurie Vainatrakyje žemės turintys savininkai teisme bando užginčyti kapinių detalųjį planą. Miesto kapines, krematoriumą ir aptarnavimo patalpas planuota įrengti 112 ha plote, tačiau, pasikeitus įstatymams, kapinės negali būti didesnės kaip 40 hektarų.
„Teismo sprendimai dėl Vainatrakio kapinių stumia mus į aklavietę. Procesas nenusakomas ir nevaldomas iš mūsų pusės“, – neslėpė vicemeras K.Kriščiūnas.
Nors Vainatrakio kapinių reikalai gerokai įstrigę, Kauno rajono savivaldybė jau pradėjo tiesti kelią į kapinėms numatytą vietą, nes taip buvo sutarusi su miesto valdžia. Kelininkai šiuo metu dirba 2 km atkarpoje, įrengia pagrindus, ant kurių bus klojamas asfaltas.
Lėšų – 800 tūkst. litų – skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iš viso Kauno rajono savivaldybė ketina rekonstruoti 4,6 km kelio. Įrengti visą kelią į Vainatrakio kapines kainuos apie 6 mln. litų.
Paklaustas, ar tikslinga tiesti kelią į ten, kur nežinia, ar bus leista atidaryti kapines, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis atsakė, kad niekas nežino, kuo baigsis ši istorija.
„Jeigu neįrengsime, nepanaudosime lėšų, o teismo sprendimas bus palankus Kaunui, tai mes liksime kalti, kad nevykdėme įsipareigojimų“, – tikino K.Povilaitis.
Savivaldybės duomenimis, Kauno mieste yra 25 kapinės. Iš jų 12 jau neveikia. Aštuoniose leidžiama laidoti tik esamose šeimos kapavietėse. Likusiose laisvų vietų sparčiai mažėja.
Kasmet miesto kapinėse palaidojama apie 3,2-3,4 tūkst. mirusiųjų.