Viešojoje erdvėje kylant diskusijoms dėl šią vasarą pradėtos remontuoti Vilniaus gatvės grindinio, penktadienio rytą Rotušės aikštėje savivaldybė nusprendė pristatyti pavyzdinį nugludinto autentiško akmens grindinio fragmentą ir pakvietė kauniečius savo nuomonę pareikšti viešoje apklausoje.
Susitikime savo poziciją dėl pagrindinės Senamiesčio gatvės išdėstė judėjimo negalią turintys kauniečiai, su grindiniu susijusius technologinius niuansus vaizdžiai pristatė rangovų atstovas – bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas, o apie rekonstrukcijos eigą papasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Įvykdėme įsipareigojimą, duotą visuomenei ir verslo atstovams – iki Kalėdų atidarysime Vilniaus gatvę, tiesa, be akmens ir šaligatvių. Iki švenčių visa gatvė nuo Rotušės aikštės iki Laisvės alėjos taps praeinama pėstiesiems. Mums sekasi viskas pagal planą.
Turime vieną neišspręstą klausimą, dėl ko šiandien čia ir esame susirinkę. Tie nuogąstavimai, kad darome kažkokius nusikaltimus žmonijai, pasauliui, paveldui... Tikrai to nedarome. Norėjome pateikti pavyzdį, kas yra numatyta projekte, kuris yra ekspertuotas, kuriam gauti visi leidimai.
Išanalizavome kitų Europos valstybių pavyzdžius. Neišradinėjame tikrai dviračio – tas akmens pritaikymas yra plačiai paplitęs. Manome, kad elgiamės teisingai. Nes kaip lygiai akmenis besuklotum, jie turi sferinį paviršių, nelygumai susiformuoja“, – pristatydamas sulyginto akmens grindinio fragmentą, dėl kurio prašoma išsakyti savo nuomonę viešoje apklausoje, kalbėjo A.Pakalniškis.
Šalia „ratukuose“ buvusi moteris patikino, kad Vilniaus gatvėje dėl jos nelygaus grindinio jau daug metų nėra buvusi, o ir dabar į susirinkimą atvyko važiuodama „aplink“. Savivaldybė, pasirinkdama akmens šlifavimo technologiją, tuo ir remiasi – norima, kad Senamiestis taptų prieinamas visiems, tiek neįgaliesiems, tiek tėveliams su vaikiškais vežimėliais.
„Projekto sprendiniuose jau pirkimo metu buvo numatytas lygintas akmuo su visais sprendiniais. Turime gerą sprendimą, kuriuo patys tikime. Kaltina, kad iš autentiško akmens gaminame trinkeles. Norime parodyti, ką darome. Paveldo specialistams (jie šiuo metu yra sustabdę akmenų šlifavimo darbus – aut. past.) esame rodę keletą grindinio pavyzdžių. Tai tikrai nėra šių metų darbai – prieš keletą metų buvome paruošę pirmuosius pavyzdžius. Jie buvo palaiminti, buvo gauti visi leidimai projekto įgyvendinimui. Tik dabar, iškilus visuomenės atgarsiams, atsirado abejonės. Matyt, dėl jų ir sustabdytas akmenų pjovimas.
Gal per mažai rodėm, pasakojom. Norime grįžti prie sprendinio, parodyti didesnį ruožą, ką mes čia darome ir ar tikrai blogai darome. Bet leidimus mes visus tam turime. Niekas jų nepanaikino, tik sustabdėme vieną iš sprendinių – akmens pjovimą. Manome, kad tai yra vienintelis akmens lyginimo būdas ir kito mes nežinome“, – teigė A.Pakalniškis.
Kalbėdamas viešame susitikime su visuomene, A.Pakalniškis patikino, kad laikas šiuo atveju – labai svarbus. Požeminiai darbai Vilniaus gatvėje beveik baigti, klojami pagrindai.
„Ateis pavasaris, turėsime kloti akmenį. Jei toliau bus sustabdytas projekto įgyvendinimas, nežinau, ką turėsime veikti pavasarį. Negalėsime iki Europos kultūros sostinės pagrindinio renginio atlikti tų darbų“, – teigė A.Pakalniškis.
Ginčas persikėlė į teismą
Liepą, jau prasidėjus pirmiems Vilniaus gatvės remonto darbams, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius kreipėsi į savivaldybę pranešdamas, kad turi būti vykdoma jau anksčiau išsakyta pastaba – privalo būti parengti detalizuotų darbų brėžiniai, nurodoma, kur numatoma palikti nenušlifuotus akmenis, o kur bus klojami nušlifuotieji, turėjo būti pateiktos ir spec. taikomos technologijos.
Kitaip sakant, paveldosauga susirūpino akmenų autentiškumo išsaugojimu bei tuo, kad norima nuplokštinti grindinį visu gatvės perimetru – taip gali būti pakeista Kauno senamiesčio vertingoji savybė. Todėl ir buvo surašytas reikalavimas stabdyti akmenų pjovimą.
Nesutikdama su tuo, nenorėdama, kad darbai būtų stabdomi, savivaldybė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – reikalavimą sustabdyti iki sprendimo bylos įsiteisėjimo dienos ir panaikinti.
Manome, kad tai yra vienintelis akmens lyginimo būdas ir kito mes nežinome, – teigė A.Pakalniškis.
Pirmąjį teismo procesą Kauno savivaldybė pralaimėjo – spalį prašymas buvo atmestas, nes jį įgyvendinus, gali kilti nepataisomos žalos kultūros vertybėms.
Kauno miesto savivaldybės administracija apskundė nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Paklaustas, ar šiuo metu su KPD vyksta kokios diskusijos, bandoma įtikinti, kad pasirinkti projektiniai sprendiniai – tinkami, A.Pakalniškis teigė nesuprantantis, ką turėtų paveldosaugai detalizuoti, bet žadama pateikti darbo projekto sprendinį, kuris iš esmės atkartos jau anksčiau suderintą sprendinį dėl akmens lyginimo.
„Kitokių sprendinių negalime pateikti, galime detalizuoti tik tą, kurį jie mums suderino“, – patikino savivaldybės atstovas.
Siūlo sudėti lygesnius akmenis
Kaip 15min teigė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, su autentišku akmeniu reikėtų elgtis kiek kitaip. Anot jo, šie akmenys mena tarpukarį, su jais susijusi graži istorija.
„Norisi paraginti savivaldybę, kad būtų sudėti naujai, lygiai akmenys, jų neapipjaustant. Jei pažiūrėtume į akmenis, galime pastebėti, kad jie yra daugmaž lygūs visi. Pagrindinė problema – kaip juos lygiai sudėt, kad jie neišsikraipytų. Reikia parinkti tinkamą technologinį sprendimą“, – patikino A.Liakas.
Paklaustas, kurioje proceso stadijoje įvyko nesusikalbėjimas, jei iš pradžių paveldosauga lyg ir patvirtino savivaldybės projektinius sprendinius, o vėliau ėmė stabdyti akmenų apdirbimą, specialistas paaiškino, kad KPD pozicija nesikeitė nuo pat pradžių: autentiški grindinio akmenys negali būti pjaustomi.
Akmenų pjaustymas – pernelyg radikali technologija.
„Savivaldybė šią mūsų poziciją žinojo nuo pradžių. Tvarkybos darbų projektas buvo suderintas su pastaba – mes pritariame sprendiniams, išskyrus akmenų pjaustymą. Tikrai yra šaunu, kad Vilniaus gatvė yra tvarkoma, palaikome darbus, džiaugiamės, kad jie vyksta. Savivaldybė ieško visapusiško sprendimo, bet akmenų pjaustymas – pernelyg radikali technologija. Su autentišku akmens grindiniu taip elgtis, mūsų nuomone, negalima“, – patikino A.Liakas.
Paprašytas įvertinti šiandien savivaldybės paruoštą pjaustyto akmens grindinio fragmentą, jis paragino savivaldybę tokį patį lopinėlį padaryti su neapipjaustytais akmenimis. Tuomet bus galima palyginti.
Nebūtų dalyvavę konkurse
Pasak darbus atliekančios „Autokaustos“ direktoriaus J.Kriaučiūno, jei būtų žinoję, kad projekto įgyvendinimas strigs ir nebus leista šlifuoti akmenų, tikėtina, nebūtų rangos konkurse dalyvavę.
„Turime skaldytą akmenį. Nuskelta viena pusė, kita pusė – jo apačia smaili. Moterys ypač supranta, kad jei su smailiakulniais atsistosi ant smėlio krūvos – susmegsi. Norint padidinti lietimosi plotą ir sumažinti apkrovą, reikia akmenį šlifuoti. Kai važinėjo senovėje karietomis: arklys sveria 300 kg, tai apkrova arklio kanopos į vieną akmenį buvo 80 kg. Tai spaudžiant akmenį su tiek, jis laiko. Bet jei šiandien užvažiuoja 3,5 tonos mašina, akmuo sminga gilyn į nestabilų gruntą ir „pasėda“. „Pasėsdamas“ spaudžia šonus – slėgis pasiskirsto ir kitą akmenį iškelia. Tas pats vyksta šąlant. Grindinys išsivaikščioja.
Tokios formos akmuo niekad nebus stabilus. Jei konkurse būtų buvusi sąlyga, kad akmuo liks toks, koks buvęs, mes konkurse nebūtume dalyvavę, nes mes, kaip inžinieriai, negalėtume užtikrinti gatvės stabilumo ir ilgaamžiškumo. Nėra prasmės jos remontuoti, jei po metų vėl išsikraipys.
Jei akmenų neleis šlifuoti, užsakovas priims sprendimus – gal paliks akmenis kažkur saugoti ateities kartoms, o čia bus dedamas naujas akmuo“, – kodėl reikia atlikti grindinio pokyčius, paaiškino „Autokaustos“ vadovas, atskleidęs, kad remonto sąmata išaugo 400 tūkst. eurų.
Tokios formos akmuo niekad nebus stabilus.
J.Kriaučiūnas patikino, kad pokyčių reikia imtis ir dėl to, kad gatvė taptų prieinama visiems.
„Reikia suprasti, kad ta gatvė visiems reikalinga, ne tik – vienam kitam. Materija juk lieka ta pati, vaizdas nepasikeistų“, – teigė jis, besiviliantis, kad dėl ypatingos svarbos visuomenei, teismas sprendimą dėl akmenų nupjovimo sustabdymo priims kuo įmanoma greičiau ir projektas ilgai nestrigs, tai yra, „sveikas protas nugalės“.
Anot „Autokaustos“ vadovo, nupjautus akmenis, pagal pirminį planą, buvo ruošiamasi dėti jau nuo artėjančio sausio. Akmenų pjaustymo darbai nepradėti – laukiama sprendimų.
„Turi ne žmogus tarnauti akmeniui, o akmuo – žmogui“, – teigė J.Kriaučiūnas, nusivylęs tuo, kad vėl gaištamas laikas dėl tam tikros iniciatyvios grupės, kuri gina tik savo interesus ir reklamą darosi, o ne miestiečių interesams atstovauja.
Su „Autokaustos“ direktoriaus teiginiais KPD atstovas A.Liakas nebuvo linkęs sutikti. Anot jo, reiktų pažiūrėti į Vilniaus gatvės fragmentus ties požemine perėja, kur akmenys sudėti jau ne vieną dešimtmetį ir laikosi lygiai, nėra išsikraipę.
Nemato problemos
Lapkričio 12 dieną vykusiame susirinkime savo asmeninę nuomonę išsakė ir Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
„Šioje situacijoje aš matau tai, kas tilptų į apibrėžimą „kultūros paveldo objekto vertingosios savybės pritaikymas visuomenės poreikiams naudoti, minimaliai keičiant jos vertingąsias savybes“. Tokia galimybė yra numatyta Lietuvos įstatymuose. Manau, kad vadovaudamasis tuo, KPD Kauno skyrius projektą ir suderino. Brėžinys, ant kurio yra parašai, pavaizduoja, kad akmuo bus apipjaunamas iš abejų pusių. Tam, kad grindinys būtų funkcionalus naudojimui, jo eksploatacija būtų ilgaamžė“, – teigė S.Rimas.
Kalbėdamas apie Vilniaus gatvės akmenų autentiškumą, jis atkreipė dėmesį, kad vadovaujamės iš dalies sukurtu Senamiesčio įvaizdžiu – sovietmečiu buvo vykdoma kvartalinė Senamiesčio renovacija, daugelis pastatų įgavo dabartinę savo išvaizdą. Vilniaus gatvės rekonstrukcija atlikta 1985 metais – grindinys tuo metu nebuvo išlikęs nuo viduramžių.
„Jei Vilniaus grindinys būtų išlikęs autentiškas, iš Vytauto, LDK laikų, mes šiandien čia nediskutuotume. Vilniaus gatvė nebuvo išgrįsta akmeniniu grindiniu iki pat XIX a. pab. Caro laikais ji buvo išgrįsta bruku – netašytais lauko akmenimis. Tarpukariu jis buvo keičiamas – dedamas tokio tipo grindinys. Sovietmečiu jį užasfaltavo, dalį išardė. 1985 metais vėl vežė akmenis iš kitų Kauno vietų.
Tai yra mūsų pačių susitarimo reikalas, ką mes laikome paveldu, ką verta saugoti, kas turi tarnauti mūsų visų patogumui. Šitas paruoštas savivaldybės pavyzdys man nekelia jokio disonanso. Jei inžineriškai tai teisingas, ilgalaikis sprendinys, padėsiantis išvengti grindinio bangavimo, tai aš matau kaip kompromisą, kai išlaikoma tarpukario autentika, tik ji šiek tiek apdirbama, kad tarnautų funkcionaliau. Nematau problemos“, – pasisakė S.Rimas.
Jaučia manipuliaciją neįgaliaisiais
Nuomonę išsakė ir „ratukuose“ judantis Audrius Kalvėnas, VšĮ „Neįgali Lietuva“ vadovas, prakalbęs apie „akmenų broliją“, vienijančią architektus, kovojančius už akmenų autentiškumą.
„Jie nori išvyti žmones su negalia iš Senamiesčio. Ir yra kita, savivaldybės, pusė su galimybių prieiga. Jie nori tą galimybę visiems sukurti. Akmenų vertybė – techninė kliūtis išspręsti problemą. Ta technine priežastimi dabar bandoma apeliuoti ir bandyti miestui padaryti gerą darbą. Manau, kad konfliktas tęsiasi nuo Žemųjų Šančių kelio istorijos – tiesiog manipuliuojama neįgaliais asmenimis“, – kalbėjo A.Kalvėnas.
Jam nesuprantamas pasiūlymas nukelti Vilniaus gatvės restoranų staliukus nuo kelkraščių ir ten pritaikyti kelią neįgaliesiems, o viduryje grindinį palikti autentišką. Tokiu būdu „akmenų brolija“ supriešina verslą su neįgaliaisiais – „velniop verslą, lai tie 5 neįgalieji juda laisvai“.
„Koks Senamiestis be verslo, kavinių, judėjimo? Patys spręskite. Akivaizdžiai perkeliamas konfliktas. O dar ta sąmokslo teorija, kad miesto meras pavogs grindinį, kad galėtų jį išsikloti dvare kiemą. „Akmenų brolija“ gali pastatyti sargybinius ten, kur dabar akmenys. Lai saugo akmenį. O nupjautus lai išdalina sergėtojams“, – ironijos nestokojo A.Kalvėnas, iš prieštaraujančiųjų akmenų nupjovimui jaučiantis tam tikrą sklindančią manipuliaciją.
Anot jo, Vilniaus gatvė pati iš savęs yra vertybė, tad neįgalieji tiesiog prašo leisti ja mėgautis ir jiems.
Artėja apsisprendimo terminas
Planuojama, kad po kapitalinio remonto vaizdingą pagrindinę senamiesčio arteriją papuoš ne tik lygesnė akmenų danga, bet ir atnaujinti šviestuvai bei kiti mažosios architektūros elementai.
Greta nulyginto autentiško akmens puikuotųsi vos per keletą centimetrų pakilę šaligatviai su nauja granito danga, o tarp jų įsiterps bortelis ir lietaus nubėgimo latakas iš nelyginto akmens – būtent tokio, kokiu anksčiau buvo grįsta visa gatvė.
Darbai Vilniaus g. prasidėjo nuo požeminių komunikacijų rekonstrukcijos. Kasant 4 metrų gylio tranšėjas buvo keičiami stipriai nusidėvėję vandentiekio bei nuotekų tinklai, atskiriant lietaus ir buitinių nuotekų sistemas. Visą procesą prižiūrėjo archeologai, kurie lygiagrečiai vykdė kasinėjimus.
Į savo mėgstamas kavines bei parduotuves jau galima nukeliauti nuo Rotušės aikštės iki J.Naugardo gatvės. Likusius praėjimus planuojama atidaryti iki didžiųjų metų švenčių.
