Vien š. m. lapkričio mėnesį sergamumas kokliušu šoktelėjo iki 11 atvejų. Didžioji dalis visų susirgusiųjų (61 proc.) buvo mokyklinio amžiaus vaikai nuo 7 m. iki 16 m., kurie yra pilnai nuo kokliušo paskiepyti (4 skiepai), išskyrus vieną vaiką, turintį tik vieną skiepą.
Nuo kokliušo infekcijos Lietuvoje vaikus pradėta skiepyti jau nuo 1956 m. Dažniausiai serga kūdikiai dėl ne laiku ar ne iki galo atlikto skiepijimo bei turintys imuniteto sutrikimų ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai. Sunkiausiai kokliušu serga ir daugiausia komplikacijų ši infekcinė liga sukelia kūdikiams, todėl anksčiau paskiepijus išvengiama daugelio nemalonių su šia infekcija susijusių problemų. Dviejų mėnesių kūdikio imuninė sistema jau yra pakankamai susiformavusi, kad galima būtų pradėti skiepyti nuo kokliušo infekcijos. Praėjus 5 metams po vakcinacijos imunitetas sumažėja iki 52 procentų, todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pradėti revakcinuoti priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Kokliušas – ūminė vaikų infekcinė liga, plintanti oru, kuriai būdingas kvėpavimo takų pažeidimas, sunkūs spazminio kosulio priepuoliai. Kokliušą sukelia lazdelės formos bakterijos, kurios dauginasi kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje. Infekcijos inkubacinis periodas trunka 3−14 dienų.
Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad ligos išvengti galima laiku ir pilnai pasiskiepijus. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą 2007 m. gruodžio 22 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1006, kūdikiai pradedami skiepyti kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių. Kas du mėnesiai skiriamos trys vakcinos dozės, ketvirtą kartą įskiepijama vakcina sulaukus 18 mėnesių, o penktąjį kartą – vaikai revakcinuojami (užtvirtinamas įgytas imunitetas) būdami 6–7 metų amžiaus.
