Ketvirtadienį iš Jungtinių Valstijų į Tėvynę parskraidinti palaikai popiet bus nuleisti į kapo duobę Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Ceremonijoje ketina dalyvauti kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Laikinoji vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Oficialaus pagerbimo kritikai sako, kad J.Brazaičio ministrų kabineto politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.
Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų perlaidojimui, bet dabartiniai šalies vadovai renginiuose nedalyvauja.
Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Laimonas Talat-Kelpša sako, kad laidotuvės sukėlė diskusijas dėl prieštaringai vertinamos Laikinosios vyriausybės veiklos.
Pasak jo, šie prieštaravimai užfiksuoti ir Tarptautinės komisijos, tyrusios nacių ir sovietinių režimų nusikaltimus Lietuvoje, išvadose, paskelbtose 2005 metų pavasarį.
Kartu premjero patarėjas atkreipė dėmesį, kad JAV imigracijos tarnyba 1975 metais nutraukė tyrimą prieš J.Brazaitį, taip ir neradusi jo antižydiškos ar nacius remiančios veiklos įrodymų, o 2009 metais J.Brazaitis apdovanotas aukščiausiu Lietuvos valstybės apdovanojimu.
„Akivaizdu, kad visapusišką J.Brazaičio veiklos vaizdą ir gilesnį supratimą gali atskleisti tik išsamūs ir objektyvūs sudėtingo 1940-1941 metų laikotarpio tyrimai. Kad tokia analizė vyksta, rodo ir Lietuvos spaudos publikacijos, nušviečiančios lemtingų Lietuvai dienų įvykius. Keliami svarbūs ne tik teisinės, bet ir moralinės atsakomybės už holokaustą klausimai. Vyriausybės nuomone, šis dialogas turi būti tęsiamas, ir jame be galo svarbus pasaulio žydų organizacijų dalyvavimas“, – BNS sakė premjero patarėjas.
„Pasmerkti lengva, suprasti – sunkiau. Tačiau būtina ieškoti tokių susikalbėjimo būdų, kad istorinės tiesos paieškos ne kurstytų priešpriešą, o vestų į didesnį savitarpio supratimą. Istorijos pamokas reikia išmokti ir nekartoti praeities klaidų. Tikimės visų mūsų partnerių bendradarbiavimo, kad Lietuvoje įsivyrautų santarvės dvasia, skaudžiai nuniokota Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais“, – kalbėjo L.Talat-Kelpša.
Pasak jo, Vyriausybė nuosekliai siekia atkurti pasitikėjimą santykiuose su Lietuvos žydų bendruomene. Jis priminė, kad Lietuvos valdžia priėmė Geros valios įstatymą iš dalies kompensuoti nusavintą žydų religinių bei bendruomenių turtą ir paremti nukentėjusius per holokaustą, daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir visuomenės švietimui.
„Apie tai, kas įvyko Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos gyventojai šiandien žino žymiai daugiau, nei Nepriklausomybės pradžioje. Esame pasiryžę nuosekliai tęsti šią politiką, nepaisant įvairių apie Vyriausybės veiklą išsakomų nuomonių“, – sakė L.Talat-Kelpša.
1974 metais Jungtinėse Valstijose miręs J.Brazaitis, iki karo turėjęs Ambrazevičiaus pavardę, Lietuvoje įvertinimo sulaukė 2009 metais, kai prezidentas V.Adamkus po mirties jį apdovanojo aukščiausiu šalies apdovanojimu – Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju Kryžiumi.
Tuo metu keturiolikmečiu moksleiviu buvęs V.Adamkus prisimena, kad nepriklausomybės atkūrimą 1941 metais paskelbusi Laikinoji vyriausybė jam išliko idealu visam gyvenimui.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo deklaracija perskaityta per Kauno radiją 1941 metų birželio 23-osios rytą. Kai birželio 25 dieną į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių.
J.Brazaitis už Laikinosios vyriausybės vairo stojo, kai priešintis sovietų režimui sukurto Lietuvių aktyvistų fronto ministru pirmininku numatytam Kaziui Škirpai Vokietijos valdžia neleido grįžti į Lietuvą.
Tačiau dėl Vokietijos karinės, vėliau civilinės administracijos veiksmų Laikinoji vyriausybė greitai prarado galimybę kontroliuoti atkurtą lietuvių administraciją. Atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.
Iškilmes kritikuojanti Lietuvos žydų bendruomenė J.Brazaitį sieja su „nacistiniam režimui įsiteikiančiais represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto atsišaukimais“.
Žydų bendruomenė teigia esanti įskaudinta dėl iškilmių.
„Mūsų manymu, tai kompromituoja šiuolaikinę Lietuvą. Mums liūdna ir tenka apgailestauti, kad Lietuvos valstybė išreiškė tokią nepagarbą čia nužudytiems ir holokaustą išgyvenusiems jos piliečiams – žydams“, – sakoma Lietuvos žydų bendruomenės pareiškime.
Laikinoji vyriausybė buvo paskelbta per Lietuvių aktyvistų fronto, kuris bendradarbiavo su vokiečiais, surengtą 1941 metų Birželio sukilimą, kilusį prasidėjus karui tarp nacių Vokietijos ir su ja iki tol bendradarbiavusios Sovietų Sąjungos.
Kai kurie lietuviai laukė karo, sovietų išvijimo ir vokiečių atėjimo, ypač dėl sovietų teroro, kuris didžiausią mastą pasiekė žudymais ir trėmimais birželio mėnesį. Susikūrusi Laikinoji vyriausybė pasveikino Hitlerio Vokietijos kovą su bolševizmu ir pareiškė, kad jungiasi į naujos Europos statybą. Tačiau jau pirmosiomis Vokietijos invazijos savaitėmis Lietuvoje prasidėjo pogromai, kuriuose nužudyti tūkstančiai žydų.
Pats J. Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje, o keturi Laikinosios vyriausybės nariai pateko į vokiečių konclagerius.
Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.
Lietuvoje vertinami J.Brazaičio nuopelnai lietuvių literatūrai, jo mokslinė ir pedagoginė veikla. Tarpukariu jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete, dirbo žurnalistinį darbą, parašė kelias biografines knygas.
