2019 03 21

Kaune viešintis E.Lucasas: Baltijos šalys niekada nebuvo tokios saugios

Vakarai deramai neįvertino grėsmės, kurią kelia V.Putinas – Rusija pakeitė kryptį, todėl būtina pasidaryti išvadas ir reaguoti, ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioje paskaitoje kalbėjo britų žurnalistas, Europos politikos analizės centro (CEPA) darbuotojas, viešosios politikos specialistas Edwardas Lucasas. Vis dėlto, pabrėžė jis, kariniu požiūriu Baltijos šalys niekada nebuvo tokios saugios.
Edwardas Lucasas
Edwardas Lucasas / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

E.Lucasas – buvęs ilgametis ekonomikos savaitraščio „The Economist“ redaktorius, rašytojas, apžvalgininkas, dar nuo 1986-ųjų nagrinėjantis vidurio ir rytų Europos klausimus, vienas žymiausių Kremliaus kritikų. Šiuo metu jis yra CEPA vyresnysis pirmininko pavaduotojas.

„Šis pripažintas britų žurnalistas, dirbęs „The Economist“, yra vienas geriausiai žinomų V.Putino Rusijos ekspertų, kuris gerokai anksčiau už kitus įspėjo, kad Šaltasis karas sugrįžta kaip senas vynas naujose statinėse. Jo paskaita ir bus apie šį karą – kaip Vakarai gali jį laimėti, jei bus imtasi tinkamų priemonių“, – svečią pristatė VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, politologas, prof. Robertas van Vorenas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Politologas Robertas van Vorenas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Politologas Robertas van Vorenas

Šiuos klausimus E.Lucasas aptaria ir knygoje „Naujasis Šaltasis karas“ (angl. „The New Cold War“), kurioje nagrinėjama padėtis Rusijoje – autoritarizmo ir korupcijos plitimas, institucijų silpnėjimas, Krymo krizė ir jos pasekmės. Pirmą kartą knyga išleista 2008 metais, o 2014 metais pasirodė atnaujintas leidimas. Prabėgus dar penkeriems metams ir geopolitinei situacijai kaistant, ekspertas dalijosi naujomis įžvalgomis. Pasak jo, naujasis šaltasis karas – kitoks. Visų pirma todėl, kad 1945–1991 metais vyko lygiaverčių priešininkų konfrontacija, o šiandieninė Rusija – praradusi galią ir nėra pajėgi varžytis.

Tai yra iš naujo atrasto autoritarizmo ir stulbinančio brutalumo, su kuriuo į valdžią sugrįžo KGB elitas, istorija. Tai taip pat ir istorija apie tai, kaip parsidavėliški ir patiklūs Vakarai sudarė tam sąlygas ir Europos saugumą pastatė į pavojingą padėtį.

„Tai yra iš naujo atrasto autoritarizmo ir stulbinančio brutalumo, su kuriuo į valdžią sugrįžo KGB elitas, istorija. Tai taip pat ir istorija apie tai, kaip parsidavėliški ir patiklūs Vakarai sudarė tam sąlygas ir Europos saugumą pastatė į pavojingą padėtį. Visų svarbiausia – tai yra pasakojimas, kaip V.Putinas sistemingai sunaikino demokratijos likučius Rusijoje ir pradėjo naują šaltąjį karą prieš Vakarus“, – knygą pristatė Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas Bruce'as P.Jacksonas, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas.

Šaltojo karo metais, pabrėžė E.Lucasas, Vakarų šalys bijojo, todėl daug dėmesio skyrė ne tik kariniam pasiruošimui, bet ir kovai su propaganda bei sovietų skleidžiama ideologija.

„1991 metais Vakarų šalys patikėjo, kad Rusija tampa demokratiška ir nekelia jokios grėsmės. Niekas nesijaudino dėl minties, kad rusiški pinigai ėmė plūsti į Europą, priešingai – tai vertino kaip galimybę uždirbti“, – paaiškino jis.

Be to, E.Lucasas priminė, kad iš Baltijos šalių sklindančius įspėjimus pasaulis ignoravo kelis dešimtmečius, o Rusijos klausimas pradėtas spręsti tik pablogėjus situacijai. Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas, Skripalių šeimos atvejis, karinė agresija Gruzijoje ir Ukrainoje – visa tai privertė atsimerkti. Jo nuomone, NATO, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi veiksmų, taigi didžiausią grėsmę Rusija kelia organizacijai nepriklausančioms šalims, pavyzdžiui, Ukrainai ir Gruzijai.

„Kariniu požiūriu Baltijos šalys niekada nebuvo tokios saugios“, – įžvalgomis dalijosi E.Lucasas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Edwardas Lucasas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Edwardas Lucasas

Vis dėlto, pastebėjo ekspertas, V.Putinas ieško kitų būdų paveikti priešininkus. Tarp jų – įtaka politikams, ekonominis ar energetinis spaudimas ir propaganda, kibernetinės atakos ir daugelis kitų, E.Lucaso teigimu, toksiškų taktikų (angl. toxic tactics).

Žurnalisto, viešosios politikos eksperto teigimu, šį karą laimėti galima remiantis keliomis strategijomis. Bene svarbiausias vaidmuo atitenka NATO ir Europos Sąjungai. Ne mažiau svarbu, pasak jo, mažinti Rusijos įtaką energetikos srityje. Šiame kontekste E.Lucasas pagyrė sėkmingas Lietuvos pastangas kovojant už energetinę nepriklausomybę, bei demaskuojant V.Putino propagandos mašiną.

O kas laukia ateityje? E.Lucaso manymu, tobulėjančios dirbtinio intelekto technologijos, kaip ir skaitmeniniu būdu redaguojami vaizdo įrašai, geriau žinomi anglišku „deepfake“ terminu, gali tapti iššūkiu ateinančioms kartoms.

„Didžiausia Kremliaus silpnybė – rusų pinigai vakariečių rankose. Turime tai panaudoti“, – paskaitą užbaigė E.Lucasas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis