Senojo Kauno draugijos ir Patariamosios visuomeninės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas susirinkime aiškino, kad žmonės pasipiktinę dėl vienos frazės detaliojo plano dokumente – „Galimas pilies istorinio tūrio atkūrimas neimituojant archajiškų architektūros detalių“.
Bijo modernių formų
R.Žiliukas įsitikinęs, kad palikus minėtą frazę detalaus plano dokumente, architektams bus suteikta laisvė asmeninei fantazijai ir dėl to nukentės autentika, pilis taps šiuolaikiniu, bet ne senoviniu statiniu.
„Daktaras architektas restauratorius Napalys Kitkauskas tvirtina, kad toks teiginys apskritai užkerta kelią restauracijai. Architektai galės laisvai interpretuoti pilies formą, tačiau ji nebus panaši į buvusią. Tokio rezultato sulaukėme atstačius vieną pilies gynybinį bokštą. Ten visiškai nepaisyta senosios architektūros tyrinėtojų duomenų, nesiremta garsaus Kauno pilies tyrinėtojo Žybarto Simonaičio darbais“, – teigė R.Žiliukas.
Pastabas perduos savivaldybei
R.Žiliukas aiškino, kad architektas Kęstutis Mikšys atstatymo maketuose ir eskizuose pilį vaizduoja neteisingai. „Jis pristatytame savo makete du bokštus vaizduoja kvadratinius ir du apvalius. Architektas remiasi išlikusio bokšto cokolio forma. Trakų pilyje bokštų cokoliai irgi yra kvadratiniai, bet toliau sienos yra apvalios. Negalima pilies atstatymą patikėti žmonėms, kurie nesidomi senąja architektūra“, – įsitikinęs R.Žiliukas.
Tuo tarpu K.Mikšys yra teigęs, kad nėra galimybių atstatyti senovinę pilį, kokia ji iš tikrųjų buvusi. „Autentikos mes neturėsime daugiau, negu dabar matome po tais surūdijusiais stogeliais, ir nėra daugiau ko ieškoti ir tikėtis. Vienintelis klausimas – kaip tai, ką turime, pateikti, pademonstruoti ir pasidžiaugti“, – yra sakęs jis.
Kauno pilies atstatymo detalųjį planą pristatęs įmonės „Kauno planas“ atstovas Artūras Nosenko paaiškino, kad architektūriniai sprendimai nėra detaliojo plano svarstymo klausimas. „Visi statinių apibūdinimai perkeliami iš specialiojo plano, kuris buvo patvirtintas savivaldybėje. Tačiau mes galime priimti jūsų pasiūlymus, pastabas ir perduoti juos užsakovui – Kauno savivaldybei. Ji turės pateikti atsakymą, sutinka ar ne su siūlomais pakeitimais dokumente“, – kalbėjo A.Nosenko.
Pagal ne kartą rengtas gyventojų apklausas dauguma kauniečių pageidauja matyti visiškai atstatytą senovišką pilį.
Reikalauja ištaisyti klaidas
R.Žiliukas po susirinkimo pabrėžė, kad dar 2011 m. patvirtintas ketinimų protokolas, kurį pasirašė ir Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jame nurodoma, jog pilis turi būti atkuriama tikroviškai, kiek įmanoma panašesnė į buvusią ir naudojant tradicines statybines medžiagas.
Reikalaujama ištaisyti ir, Senojo Kauno draugijos nuomone, ankstesnes klaidas. „Gynybinio bokšto sienos turi būti ištisinės, nekorėtos, bet su šaudymo angomis“, – sakė R.Žiliukas.
Pagal ne kartą rengtas gyventojų apklausas dauguma kauniečių pageidauja matyti visiškai atstatytą senovišką pilį.
Darbai vyks toliau
Kauno savivaldybės šiemet atlikta gyventojų apklausa rodo, kad Kauno pilies atstatymo trečiojo etapo įgyvendinimui visiškai pritaria 42,5 proc. respondentų, dar 19,8 proc. respondentų pritaria iš dalies, 18 proc. mano, kad piliavietėje nieko daugiau nereikia daryti.
Per dešimtmetį buvo įgyvendinti du Kauno pilies atstatymo etapai. Pirmojo etapo metu buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas, o antrajame etape pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas piliavietės kontūras, šlaitai.
Prieš trečiąjį Kauno pilies atstatymo etapą ketinama organizuoti projektavimo ir tyrinėjimo darbus, siekiant gauti paramą iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų finansinės perspektyvos. Nors konkretūs architektūriniai sprendiniai bus detalizuoti rengiant techninį projektą, planuojama, kad trečiojo pilies tvarkymo etapo metu bus atkuriamas pietvakarinis bokštas ir gynybinė siena, bastėjos patalpos.
Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1361 metais.
