15min primena, kad gegužės 14 dieną kelios Kauno bendruomenės viešai paskelbė Darnaus bendruomenių miesto įgyvendinimo deklaraciją. Vos per mėnesį simbolinį dokumentą iš viso pasirašė 18 miesto plėtra susirūpinusių bendruomenių. Idėjos iniciatorių teigimu, daugelį Kauno rajonų pastaruoju metu palietė nauja nepagrįstų statybos projektų banga.
„Tai ypač pajuto Žemieji Šančiai, kuriuose, nepaistant bendrojo plano nuorodų išsaugoti Kauno funkcinį simbolį – Žemųjų Šančių Krantų gatvelių urbanistinę struktūrą, bei parengti urbanistinį-architektūrinį idėjinį šio rajono projektą, ėmė dygti su visuomene nesuderinti nauji fragmentuoti rajono užstatymo planai“, – teigiama anksčiau spaudai išplatintame pranešime.
Daugiau negu prieš mėnesį bandėme užsiregistruoti vizitui pas merą, bet iki šiol nebuvome priimti.
Prieš antradienį vykusį savivaldybės posėdį kalbinta V.Gelūnienė paaiškino, kad bendruomenių tikslas – įteikti iki šiol valdininkų nepasiekusią deklaraciją. Paklausta, kodėl pasirinko šią dieną, pašnekovė paaiškino: „Į tarybos posėdį einame tikėdamiesi susitikti su vadovais ir tarybos nariais. Deklaraciją adresuojame Kauno miesto merui. Daugiau negu prieš mėnesį bandėme užsiregistruoti vizitui pas merą, bet iki šiol nebuvome priimti. Praėjo daug laiko, todėl jau nesitikime sulaukti atsakymo.“
„Tikimės užmegzti kontaktą su savivaldybės vadovais ir tarybos nariais. Pranešime jiems, kad norime lygiaverčio dialogo, norime kartu planuoti miesto plėtrą. Siekiame, kad su bendruomenėmis būtų tariamasi, o ne už jas nusprendžiama“, – poziciją pateikė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė.
Po deklaracijos įteikimo su bendruomenių atstovais susitikusi ir kritikos sulaukusi mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė gyventojus kvietė pasikalbėti.
Situaciją pakomentuoti sutiko ir V.Matijošaitis. Anot jo, pagrindinė Šančių problema – ne rekonstrukcija, o valstybinę žemę neteisėtai užėmę gyventojai.
„Mes už tai, kad kiekviena bendruomenė ir nariai rūpintųsi miestu, bet nebūtinai užgrobti visą pakrantę. Nemuno pakrantės yra vertybė, kuri turi tarnauti visiems miestiečiams ir miesto svečiams“, – savo poziciją pateikė meras.
„Pernai išgriovėme Šančių serviso tvoras, kuris buvo užsiėmęs dideles teritorijas. Negali mieste būti vieni labiau išskirtiniai negu kiti. Miesto teritorija yra mano, jūsų ir visų kitų. Turime turėti galimybę prieiti prie bet kurios poilsio vietos“, – pabrėžė jis.
Šunys ir tai vienas ant kito paloja, o paskui, žiūrėkit, jau klausosi. Žmonės visi turi kalbėtis ir spręsti tas visas bėdas.
Paklaustas, ar gavus deklaraciją keisis dialogas su bendruomenėmis, V.Matijošaitis sakė: „Šunys ir tai vienas ant kito paloja, o paskui, žiūrėkit, jau klausosi. Žmonės visi turi kalbėtis ir spręsti tas visas bėdas. Pažiūrėsime, pasiskaičiuosime transporto srautus.“
Anot jo, sprendimus priima ne miesto vadovai, o specialistai – architektai, urbanistai – todėl situaciją reikės aptarti su jais.
„Aš tai norėčiau, kad būtų ir kad jūs turėtumėte kelią prieiti, kad visi daugiaaukščiai turėtų normalų išėjimą į pakrantę“, – paklaustas, ar sprendimas dėl gatvės tiesimo jau priimtas, akcentavo V.Matijošaitis.
15min priminus, kad šančiškiai surinko apie 6000 Nemuno pakrantės rekonstrukcijai nepritariančių kauniečių parašų, meras pastebėjo: „Bet Kaune gyvena 300 tūkstančių žmonių ir turime atsižvelgti į jų norus.“
Bet Kaune gyvena 300 tūkstančių žmonių ir turime atsižvelgti į jų norus.
Kauno savivaldybės vadovas, paklaustas, kodėl daugiau kaip mėnesį nesusitinka su bendruomenėmis, sudvejojo, ar gyventojai iš tiesų kreipėsi dėl vizito: „Įdomiai užsiregistravę, nes mes nematėme nieko.“
Su žurnalistais taip pat susitikęs savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas pritarė mero mintims ir pridūrė, kad dialogo su bendruomenėmis netrūksta. Anot jo, į diskusiją gyventojai buvo kviečiami paviešinus projektinius Nemuno krantinės rekonstrukcijos sprendinius. „Gaila, – svarstė jis, – kad į susitikimą atėjo su plakatais ir lozungais, o ne spręsti klausimus.“ V.Šiliausko nuomone, dėl to susitikimas nebuvo produktyvus.
15min primena, kad kauniečiai sujudo po to, kai miesto valdžia nusprendė rekonstruoti Žemųjų Šančių Nemuno pakrantę ir joje nutiesti naują dviejų eismo juostų kelią.
„Bendruomenės neįtraukiamos į miesto planavimo procesus. Gaunasi taip, kad viskas teoriškai daroma dėl miestiečių, bet miestiečiai apie tai nieko nežino arba prieštarauja. Turime teisę prisidėti prie planavimo, bet realybėje tai nevyksta“, – 15min anksčiau pasakojo aktyvi Žemųjų Šančių bendruomenės narė Elena Vanagaitė.
Paskelbtoje deklaracijoje rašoma: „Mes, Kauno miesto bendruomenės, šią Pilietinio pasipriešinimo dieną skelbiame ryžtingą siekį realizuoti savo konstitucines teises, kurios mums garantuoja visavertį dalyvavimą priimant Kauno miesto darnios plėtros sprendimus ir yra garantuotos Orhuso konvencija (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais), – aut. past.) bei LR teritorijų planavimo įstatymu. Todėl iš miesto politikų ir administracijos reikalaujame: nuosekliai planuoti miesto plėtros procesus; skaidriai vykdyti visas planavimo ir projektavimo procedūras; laiku informuoti bendruomenes apie visus numatomus projektus; bendradarbiauti su bendruomene visuose miestui svarbiuose projektuose; projektus pradėti vykdyti tik gavus bendruomenių pritarimą; su bendruomenių atstovais kalbėtis atvirai ir lygiavertiškai; nesiimti spręsti už bendruomenes, bet tartis su jomis.“
