2014 09 18

Kauniečiai per 24 metus regėjo daug intrigų ir skandalų kovose dėl mero posto

Ketvirtadienį bandyta išversti iš posto ilgiausiai mero pareigas per 24 nepriklausomybės metus ėjusį konservatorių Andrių Kupčinską. Nušalinti merą po interpeliacijos Kauno tarybos politikams yra pavykę tik kartą, tačiau skandalų ir intrigų merijoje niekada netrūko.
Inauguracijos akimirkos
A.Kupčinskas 2011 m. mero inauguracijos proga sveikino R.Mikaitį, o po pusmečio perėmė jo regalijas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Dėl nuolatinių intrigų, politinių jėgų persigrupavimo ar kilusių įvairių korupcija dvelkiančių skandalų tik 3 merams iš 15 yra pavykę išbūti mero poste visą kadenciją. Tuometiniam Naujosios sąjungos nariui Erikui Tamašauskui vieninteliam teko palikti postą po interpeliacijos. Vėliau nors ir bandyta, bet tokiu būdu pašalinti merų nepavyko.

Simboliška, kad A.Kupčinskui dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai interpeliaciją irgi bandė teikti jau baigiantis kadencijai 2010 m. rugsėjį. Tada šis bandymas žlugo. Interpeliacijai parašus bandyta rinkti ir šioje kadencijoje.

Postu džiaugdavosi trumpai

Kaune miesto taryboje pirmąjį dešimtmetį nuo 1990 iki 2000 metų dominavo dešinieji: Sąjūdžio, paskui konservatorių bei krikščionių demokratų (tada tai buvo atskiros partijos), Jaunosios Lietuvos partijų atstovai. Nors politinio frakcijų margumyno ir nebuvo, dominavo konservatoriai, bet merai keitėsi dažnai.

Simboliška, kad A.Kupčinskui dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai interpeliaciją irgi bandė teikti jau baigiantis kadencijai 2010 m. rugsėjį.

Pasak tuometinio dešimtmečio tarybos nario Ryto Kupčinsko, koja miesto vadovams kišdavo patirties stoka, kai kuriuos jų komandos narius paveikdavo interesų grupės. „Nepriklausomybės pradžioje vyko didelio masto privatizacija, žemės grąžinimo procesai, mieste siautėjo organizuotos nusikaltėlių gaujos, be to, nebuvo jokios politinės patirties valdyme, todėl ir vadovų kaita buvo didelė“, – mano politikas.

Pirmasis meras Vidmantas Adomonis meru pabuvo metus. Jis buvo laikomas geru ir doru politiku, bet jam nepasisekė su komanda. Tai jį ir privertė atsistatydinti.

Jau amžiną atilsį Vilimas Čiurinskas buvo laikomas labai ūkišku ir demokratišku miesto vadovu, bet jis irgi pasitraukė iš šio posto po metų nepaaiškindamas priežasčių.

Pirmąją kadenciją užbaigė Arimantas Račkauskas, išbuvęs šiame poste 3 metus.

Trumpiausiai dirbo Rimantas Tumosa

Pirmasis asmeniškai į skandalą įsivėlęs meras buvo Rimantas Tumosa, pradėjęs naują kadenciją 1995 m. Paaiškėjo, kad jis staiga praturtėjo keliais šimtais tūkstančiais litų. Tada miesto vadovas aiškino neva dideles lėšas užsidirbo prekiaudamas Gariūnų turguje šalikais. Po merijos langais buvo rengiami piketai, galiausiai R.Tumosa paliko mero pareigas pabuvęs jose vos 2 mėnesius.

R.Tumosa paliko mero pareigas pabuvęs jose vos 2 mėnesius.

Po jo meru tapo Vladas Katkevičius, bet jis kadencijos nebaigė dėl kvietimo dirbti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministru. Po jo kelis mėnesius iki 1997 m. meru buvo Alfonsas Andriuškevičius.

Pirmasis visą kadenciją, kuri truko nuo 1997 iki 2000 metų, išbuvo Henrikas Tamulis.

Politinių intrigų laikas

2000 m. baigėsi konservatorių vienvaldystė. Tais metais išmušė ubagų karaliumi save titulavusio Vytauto Šustausko šlovės valanda. Taip pat daug balsų gavo Naujoji sąjunga. 

Tačiau V.Šustauskas dar tais pačiais metais buvo išrinktas į Seimą, o meru tapo jo tuometinis bendražygis Gediminas Budnikas (dabar jis konservatorius). Šiame poste jis pabuvo tik kelis mėnesius, nes konservatoriai pasitraukė iš koalicijos su Laisvės sąjunga.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Erikas Tamašauskas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Erikas Tamašauskas

Pasikeitus politinei situacijai meru 2001 m. vasarį tapo Naujosios sąjungos narys E.Tamašauskas (vėliau jis perėjo į Liberalų sąjūdžio partiją). Tai pirmasis meras, kuris nušalintas pareiškus jam nepasitikėjimą. Tai buvo padaryta merui gulint ligoninėje. Pasveikęs E.Tamašauskas bandė teismo keliu susigrąžinti postą, bet jam nepavyko.

2002 m. birželį kadenciją užbaigė apie metus pabuvęs meru socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys. Jis išsiskyrė iš kitų miesto vadovų tuo, kad į darbą važiuodavo troleibusu.

Merais pabuvo ilgiau

2003–2007 m. visą kadenciją meru išbuvo Arvydas Garbaravičius, tada priklausęs Lietuvos liberalų ir centro partijai. Jis dabar yra vienas iš pagrindinių interpeliacijos A.Kupčinskui iniciatorių.

2007–2011 metų kadencijoje konservatoriai vėl iškovojo daugumą, o A.Kupčinskas iki pat kitų rinkimų išsaugojo miesto vadovo regalijas.

Po 2011 m. rinkimų konservatoriai vėl surinko daugiausia balsų, bet kelios susivienijusios mažesnės frakcijos sugebėjo juos nustumti į opoziciją. Tada meru tapo Liberalų sąjūdžio narys Rimantas Mikaitis.

Tačiau juo jis pabuvo vos pusmetį – konservatoriams pavyko išklibinti bei suardyti valdančiąją koaliciją ir meru vėl tapo A.Kupčinskas. Iki šio rugsėjo jis nors ir sulaukdavo daug kritikos, būta bandymų pergrupuoti politines jėgas, tačiau tik dabar jam iškilo didžiausia grėsmė. 

Jei pavyktų nuversti A.Kupčinską, meru greičiausiai būtų siūlomas šią mero kadenciją pradėjęs R.Mikaitis.

Kauno merų chronologija

1990 m. gegužės 15 d. – Vidmantas Adomonis

1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas

1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas

1995 m. balandžio 12 d. – Rimantas Tumosa

1995 m. birželio 6 d. – Vladas Katkevičius

1997 m. sausio 21 d. – Alfonsas Andriuškevičius

1997 m. balandžio 10 d. – Henrikas Tamulis

2000 m. balandžio 13 d. – Vytautas Šustauskas

2000 m. spalio 30 d. – Gediminas Budnikas

2001 m. vasario 9 d. – Erikas Tamašauskas

2002 m. birželio 10 d. – Giedrius Donatas Ašmys

2003 m. balandžio 10 d. – Arvydas Garbaravičius

2007 m. balandžio 12 d. – Andrius Kupčinskas

2011 m. balandžio 14 d. – Rimantas Mikaitis

2011 m. spalio 27 d. – Andrius Kupčinskas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis