Dėl nuolatinių intrigų, politinių jėgų persigrupavimo ar kilusių įvairių korupcija dvelkiančių skandalų tik 3 merams iš 15 yra pavykę išbūti mero poste visą kadenciją. Tuometiniam Naujosios sąjungos nariui Erikui Tamašauskui vieninteliam teko palikti postą po interpeliacijos. Vėliau nors ir bandyta, bet tokiu būdu pašalinti merų nepavyko.
Simboliška, kad A.Kupčinskui dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai interpeliaciją irgi bandė teikti jau baigiantis kadencijai 2010 m. rugsėjį. Tada šis bandymas žlugo. Interpeliacijai parašus bandyta rinkti ir šioje kadencijoje.
Postu džiaugdavosi trumpai
Kaune miesto taryboje pirmąjį dešimtmetį nuo 1990 iki 2000 metų dominavo dešinieji: Sąjūdžio, paskui konservatorių bei krikščionių demokratų (tada tai buvo atskiros partijos), Jaunosios Lietuvos partijų atstovai. Nors politinio frakcijų margumyno ir nebuvo, dominavo konservatoriai, bet merai keitėsi dažnai.
Simboliška, kad A.Kupčinskui dabartiniai valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai interpeliaciją irgi bandė teikti jau baigiantis kadencijai 2010 m. rugsėjį.
Pasak tuometinio dešimtmečio tarybos nario Ryto Kupčinsko, koja miesto vadovams kišdavo patirties stoka, kai kuriuos jų komandos narius paveikdavo interesų grupės. „Nepriklausomybės pradžioje vyko didelio masto privatizacija, žemės grąžinimo procesai, mieste siautėjo organizuotos nusikaltėlių gaujos, be to, nebuvo jokios politinės patirties valdyme, todėl ir vadovų kaita buvo didelė“, – mano politikas.
Pirmasis meras Vidmantas Adomonis meru pabuvo metus. Jis buvo laikomas geru ir doru politiku, bet jam nepasisekė su komanda. Tai jį ir privertė atsistatydinti.
Jau amžiną atilsį Vilimas Čiurinskas buvo laikomas labai ūkišku ir demokratišku miesto vadovu, bet jis irgi pasitraukė iš šio posto po metų nepaaiškindamas priežasčių.
Pirmąją kadenciją užbaigė Arimantas Račkauskas, išbuvęs šiame poste 3 metus.
Trumpiausiai dirbo Rimantas Tumosa
Pirmasis asmeniškai į skandalą įsivėlęs meras buvo Rimantas Tumosa, pradėjęs naują kadenciją 1995 m. Paaiškėjo, kad jis staiga praturtėjo keliais šimtais tūkstančiais litų. Tada miesto vadovas aiškino neva dideles lėšas užsidirbo prekiaudamas Gariūnų turguje šalikais. Po merijos langais buvo rengiami piketai, galiausiai R.Tumosa paliko mero pareigas pabuvęs jose vos 2 mėnesius.
R.Tumosa paliko mero pareigas pabuvęs jose vos 2 mėnesius.
Po jo meru tapo Vladas Katkevičius, bet jis kadencijos nebaigė dėl kvietimo dirbti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministru. Po jo kelis mėnesius iki 1997 m. meru buvo Alfonsas Andriuškevičius.
Pirmasis visą kadenciją, kuri truko nuo 1997 iki 2000 metų, išbuvo Henrikas Tamulis.
Politinių intrigų laikas
2000 m. baigėsi konservatorių vienvaldystė. Tais metais išmušė ubagų karaliumi save titulavusio Vytauto Šustausko šlovės valanda. Taip pat daug balsų gavo Naujoji sąjunga.
Tačiau V.Šustauskas dar tais pačiais metais buvo išrinktas į Seimą, o meru tapo jo tuometinis bendražygis Gediminas Budnikas (dabar jis konservatorius). Šiame poste jis pabuvo tik kelis mėnesius, nes konservatoriai pasitraukė iš koalicijos su Laisvės sąjunga.
Pasikeitus politinei situacijai meru 2001 m. vasarį tapo Naujosios sąjungos narys E.Tamašauskas (vėliau jis perėjo į Liberalų sąjūdžio partiją). Tai pirmasis meras, kuris nušalintas pareiškus jam nepasitikėjimą. Tai buvo padaryta merui gulint ligoninėje. Pasveikęs E.Tamašauskas bandė teismo keliu susigrąžinti postą, bet jam nepavyko.
2002 m. birželį kadenciją užbaigė apie metus pabuvęs meru socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys. Jis išsiskyrė iš kitų miesto vadovų tuo, kad į darbą važiuodavo troleibusu.
Merais pabuvo ilgiau
2003–2007 m. visą kadenciją meru išbuvo Arvydas Garbaravičius, tada priklausęs Lietuvos liberalų ir centro partijai. Jis dabar yra vienas iš pagrindinių interpeliacijos A.Kupčinskui iniciatorių.
2007–2011 metų kadencijoje konservatoriai vėl iškovojo daugumą, o A.Kupčinskas iki pat kitų rinkimų išsaugojo miesto vadovo regalijas.
Po 2011 m. rinkimų konservatoriai vėl surinko daugiausia balsų, bet kelios susivienijusios mažesnės frakcijos sugebėjo juos nustumti į opoziciją. Tada meru tapo Liberalų sąjūdžio narys Rimantas Mikaitis.
Tačiau juo jis pabuvo vos pusmetį – konservatoriams pavyko išklibinti bei suardyti valdančiąją koaliciją ir meru vėl tapo A.Kupčinskas. Iki šio rugsėjo jis nors ir sulaukdavo daug kritikos, būta bandymų pergrupuoti politines jėgas, tačiau tik dabar jam iškilo didžiausia grėsmė.
Jei pavyktų nuversti A.Kupčinską, meru greičiausiai būtų siūlomas šią mero kadenciją pradėjęs R.Mikaitis.
Kauno merų chronologija
1990 m. gegužės 15 d. – Vidmantas Adomonis
1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas
1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas
1995 m. balandžio 12 d. – Rimantas Tumosa
1995 m. birželio 6 d. – Vladas Katkevičius
1997 m. sausio 21 d. – Alfonsas Andriuškevičius
1997 m. balandžio 10 d. – Henrikas Tamulis
2000 m. balandžio 13 d. – Vytautas Šustauskas
2000 m. spalio 30 d. – Gediminas Budnikas
2001 m. vasario 9 d. – Erikas Tamašauskas
2002 m. birželio 10 d. – Giedrius Donatas Ašmys
2003 m. balandžio 10 d. – Arvydas Garbaravičius
2007 m. balandžio 12 d. – Andrius Kupčinskas
2011 m. balandžio 14 d. – Rimantas Mikaitis
2011 m. spalio 27 d. – Andrius Kupčinskas
