Kaunietis Alfredas B. LŽ pasakojo kas mėnesį iš daugiabutį administruojančios įmonės – UAB „Būsto valda“ – gaunantis sąskaitą, kurioje mokestis už galimybę naudotis liftu nurodomas du kartus. „Lifto mokestis siekia 20 litų. Panašią sumą sumokame ir kaip kaupiamas lėšas liftams. Iš viso susidaro beveik pusšimtis litų“, – skundėsi jis.
Vyras suskaičiavo, kad vien už lifto priežiūrą daugiabučio gyventojai per metus pakloja 10 tūkst. litų. „Tokių namų Kaune – tūkstančiai, tad surenkamos sumos siekia milijonus litų“, – įsitikinęs kaunietis.
Anot Alfredo B., liftus prižiūrinti kompanija turi rūpintis jų apšvietimu, valyti įrenginius ir bent kartą per mėnesį juos tikrinti profilaktiškai. „Bendrovės darbuotojai net neišplauna liftų. Tai daro patys gyventojai“, – piktinosi vyriškis. Jo teigimu, techninė lifto priežiūra gyventojams turėtų atsieiti bent keturis kartus pigiau, o likusią sumą reikėtų kaupti lifto kapitaliniam remontui.
UAB „Būsto valda“ direktorius Gaudentas Žilys patvirtino, kad daugiabučių gyventojai už liftus iš tiesų mokama du kartus, nes taip numato Kauno tarybos priimti sprendimai. Pirmas mokestis – kaupiamosios lėšos liftams - patenka į specialią savivaldybės sąskaitą. Gyventojai, sukaupę pakankamą sumą, gali pasinaudoti miesto saugomais pinigais ir seną liftą kapitaliai atnaujinti. Apskaičiuota, kad nuo 2000-ųjų kauniečiai sukaupė 7,7 mln. litų, iš jų 7,2 mln. litų jau panaudota. Tačiau, kaip teigė Kauno miesto savivaldybės Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Stasys Kriščiūnas, už šiuos pinigus atnaujinti tik 98 liftai.
Antras mokestis atitenka lifto priežiūros konkursą laimėjusiai įmonei. Šios lėšos nėra kaupiamos – jei įmonė ir neturi didelių išlaidų, pinigai jai vis tiek lieka kaip užmokestis. „Vien mūsų aptarnaujamuose keliuose mikrorajonuose yra 1200 daugiabučių, turinčių liftus. Gyventojai moka už įrenginių priežiūrą“, – aiškino G.Žilys.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas tvirtino, kad Vyriausybėje jau kurį laiką diskutuojama dėl mokesčių už liftus. „Esama tvarka netobula. Mes bent jau keisime daugiabučių administratoriams taikomas taisykles, numatysime didesnę jų atsakomybę už tai, kaip paskirstomos iš gyventojų surinktos lėšos“, – kalbėjo V.Gudėnas. Anot jo, didelė problema yra ta, kad liftus prižiūrinčios įmonės arba visai neturi, arba turi vos kelis konkurentus. Tai reiškia, jog dalyvaudamos konkurse jos už paslaugas užsiprašo tiek pinigų, kiek pageidauja.
UAB „Kauno liftai“ visoje Lietuvoje prižiūri 2464 liftus. Bendrovės Gamybos skyriaus inžinierė Aušra Misiūnaitė sakė, kad atliekami tie darbai, kurie numatyti su užsakovu pasirašytoje sutartyje. „Kauno liftų“ atstovai nepanoro atskleisti, ar dažnai bendrovės specialistai lanko prižiūrimus objektus, kiek pinigų pernai surinko iš gyventojų ir kaip juos panaudojo.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Jonas Ūsas LŽ tik paaiškino, kad gyventojai, nepatenkinti renkamais mokesčiais ir abejojantys jų reikalingumu ar dydžiu, turi kreiptis į institucijas, nurodžiusias rinkti šiuos mokesčius, – į savivaldybės administraciją ar Vyriausybę. „Visada yra ir kita išeitis – teismas“, – pabrėžė jis.
