Kaip pranešimu spaudai informuoja AB „Kauno energija“, apskaičiuota, kad modernizavus šilumos punktą bei šildymo ir karšto vandens sistemas, šilumos suvartojimas pastate gali sumažėti iki 25 proc. Todėl stebėdami infliacijos paveiktus kainų šuolius, ilgalaikio būdo sumažinti būsimas sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą ieškantys gyventojai nusprendė daugiabučius atnaujinti kuo greičiau ir atsigręžė į mažąją renovaciją.
Mažoji renovacija – tai šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau. Tai būdas ne tik sumažinti sąskaitas už šilumą, bet ir padidinti pastato energinį efektyvumą, pakelti būstų vertę jame.
Susidomėjimas išaugo 4 kartus
„Kauno energijos“ Pardavimo skyriaus projektų vadovo Michailo Černycho teigimu, mažosios renovacijos populiarumas pastaruoju metu gerokai išaugęs. Gyventojai, matydami toliau besipučiančias energijos kainas, ėmė ieškoti sąlyginai greito ir paprasto būdo sutaupyti.
„Ne paslaptis, jog statybinės medžiagos šiuo metu brangsta. Todėl gyventojai atsargiau žiūri į didžiąją renovaciją ir ieško alternatyvų. Užklausų skaičius dėl galimybės atlikti mažąją renovaciją – modernizuoti šilumos punktą ir vidines šildymo bei karšto vandens sistemas daugiabučiuose – pradėjo didėti dar gegužę. Įsibėgėjus birželiui, užklausų jau sulaukta 4 kartus daugiau nei kovo-balandžio mėnesiais“, – atskleidė specialistas.
Pasak jo, mažosios renovacijos galimybėmis domisi ne tik bendrijas daugiabučiuose įkūrę ir savo gerbūviu patys besirūpinantys kauniečiai, bet ir gyventojai, pastato priežiūrą patikėję specializuotoms įmonėms. Tai atskleidžia, kad daugiabučiuose įsikūrę kauniečiai apie artėjantį šildymo sezoną galvoja jau dabar.
„Ne veltui sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą. Šiltasis metų periodas yra pats tinkamiausias metas pradėti ruoštis naujam šildymo sezonui. Pradėję darbus iš anksto, būsite tikri, jog per vasarą visi namo šildymo bei karšto vandens sistemų atnaujinimo darbai bus baigti. Atidėliojant ne tik galima nespėti, bet ir mokėti daugiau. Juk brangsta ne tik energijos ištekliai, brangsta ir medžiagos, didėja darbų kainos“, – akcentavo M.Černychas.
Aktyviai analizuoja naudas
Kaune didelė dalis senos statybos daugiabučių gyventojų vis dar naudojasi sovietinius laikus menančiais elevatoriniais šilumos punktais. Jie į šildymo sistemą patiekia nustatytą kiekį šilumos ir vyraujant teigiamai paros temperatūrai, beveik nereaguoja į pasikeitusias klimato sąlygas. Todėl daugiabučiai su senais šilumos punktais, laiku jų nesureguliavus, vienodai kaista tiek spaudžiat speigui, tiek esant vos neigiamai paros temperatūrai.
O štai šiuolaikiški šilumos punktai yra autonominiai, gebantys automatiškai reguliuoti į sistemą tiekiamos šilumos kiekį ir pagal oro sąlygas, ir pagal vartotojo nustatytą režimą, be to, reikalauja mažiau priežiūros. Jie užtikrina ir tolygų šilumos paskirstymą name.
Specialisto teigimu, mažąja renovacija besidomintys gyventojai senais, neefektyviais šilumos punktais pirmiausia ir nori atsikratyti. Tačiau aktyviai domisi ir kitomis galimybėmis – jiems itin svarbu, kad šilumą butuose jie galėtų reguliuoti patys, todėl domisi, kaip tai įgyvendinti.
„Mažosios renovacijos metu galima ne tik atnaujinti šilumos punktą rūsyje, pakeisti susidėvėjusius vamzdynus pastate, bet ir įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius butuose. Taip pat esamą karšto vandens ruošimo sistemą pasikeisti į taupesnę“, – vardino kauniečius konsultuojantis M.Černychas ir pridūrė, kad galimybė individualiai reguliuoti šildymą butuose atsiranda tuomet, kai vienvamzdė šildymo sistema pakeičiama į dvivamzdę.
Bendrovės atstovo teigimu, stebima tendencija, kad augant infliacijai, gyventojai vis dažniau nori patys pasirinkti su gerbūvio gerinimu susijusių investicijų dydį ir darbų apimtį: „Mažąja renovacija besidomintiems daugiabučių gyventojams „Kauno energijos“ specialistai namo šildymo sistemos būklę įvertina nemokamai. Atsižvelgę į jos susidėvėjimą, pasiūlo atskirus sprendimus arba visą jų kompleksą. O tai, kokius darbus atlikti, kiek investuoti, jau sprendžia patys gyventojai bendrijų susirinkimų metu“.
Domisi valstybės parama
Energijos išteklių kainoms ir toliau siekiant dešimtmečio antirekordus, Vyriausybė ieško būdų, kaip sumažinti gyventojams tenkančią finansinę naštą. M.Černychas atkreipia dėmesį, kad kelią jau skinasi dar vienas šildymo sistemas atnaujinti norintiems senų daugiabučių gyventojams skirtas paramos projektas.
Paramą planuojama skirti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti. Tai reiškia, kad norintiems bent iš dalies atnaujinti savo namą ir taupiai jį šildyti, nebereikės mokėti visos įrangos ir darbų sumos – dalį finansuos valstybė.
Kol kas konkretus paramos dydis nėra nustatytas, tačiau manoma, kad šiais metais jis gali siekti net 70 proc.
Specialisto teigimu, gyventojai jau dabar teiraujasi, kokio kompensacijos dydžio gali tikėtis ir tam ruošiasi.
„Dėl mažosios renovacijos besikreipiantys gyventojai pastato šildymo sistemos atnaujinimo darbų atidėti nenori – pageidauja juos atlikti kuo greičiau, tačiau supranta, kad užtrunka projekto rengimas ir derinimas, balsavimai bendrijų viduje. Todėl tikisi, jog kol atliks namų darbus ir pasiruoš mažajai renovacijai patys, paaiškės ir paramos dydis“, – teigė „Kauno energijos“ atstovas.
Jis atskleidė, kad esama ir kauniečių, kurie paramos nė nelaukė. Pavasarį dėl mažosios renovacijos į „Kauno energiją“ besikreipę daugiabučių gyventojai šilumos punktų ir vidinių pastato šildymo sistemų modernizavimą jau pradėjo.
„Darbai vyksta Eigulių ir Dainavos mikrorajonuose, tose bendrijose, kurios sumažėjusiomis sąskaitomis už suvartotą šilumą panoro džiaugtis jau ankstyvą rudenį, todėl kreipėsi vos tik šildymo sezonas baigėsi“, – pakomentavo M.Černychas.
