Palyginus 2003 ir 2008 metų duomenis, paaiškėjo, kad kauniečiai dažnai susigundydavo įsigyti naujų drabužių ar avalynės. Jau prieš penkerius metus Kauno gyventojai pirko keturis kartus daugiau batų nei 2000-aisiais ir tam per metus skirdavo apie 400 eurų.
Nemažą dalį lėšų kauniečiai išleidžia ir transporto priemonių išlaikymui, ypač degalams. Analizė taip pat parodė, jog skirtingai nei kitų miestų gyventojai, kauniečiai labiausiai nelinkę atsisakyti galimybės į darbą važinėti automobiliu. Jie nenori derintis prie visuomeninio transporto grafikų bei nepatogumų, kylančių juo naudojantis.
Ekonomikos augimo metu pradėję gauti daugiau pajamų kauniečiai negailėjo restoranuose, poilsiui, kultūrai, būsto apstatymui. Tačiau maistui, skirtam vartoti namuose, išlaidos pernai buvo tokios pat kaip ir prieš penkerius metus.
„Jei Kauno gyventojai vartotų tiek pat, kiek 2003-ais, per mėnesį vidutiniškai sutaupytų 184 litus vienam žmogui“, – pastebėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Specialistė patarė, jog pirmiausia reikėtų atsisakyti nebūtinų pirkinių, pavyzdžiui, drabužių, avalynės, įvairių akcijų brukamų prekių.
Analitikų nuomone, lietuviai jau pradėjo taupyti. Tai rodo šiemet net 50 proc. padidėjęs sėklų ir sodinukų pardavimas. „Žmonės taip bando ne tik užauginti savų daržovių, bet ir dirbant gamtoje pailsėti nuo įtampos“, – sakė J.Varanauskienė.
Atlikta analizė parodė, kad sunkmečiu lietuviai taupo apie 4 proc. pajamų. Tuo tarpu skandinavai kas mėnesį atideda pustrečio karto daugiau pinigų.
Pasaulio ekonomistai įsitikinę, kad sunkmetis – puikus laikas įsigyti prabangos prekes, būstus bei akcijas. Žinoma, jei tam yra atliekamų lėšų.
