Antros grupės invalidas vienas augina trečiokę mergaitę, pirmoką ir ikimokyklinio amžiaus grupę lankantį berniuką. Paramą mokinio krepšeliui jis gautų grynaisiais pinigais ir apsipirkti galėtų kur tik panorėjęs, jei nepriklausytų socialinės rizikos šeimų grupei.
Į šią grupę patenkantys tėvai gauna kortelę su pervestais pinigais ir juos gali išleisti tik savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios prekybos įmonės parduotuvėse (šiuo atveju – prekybos centruose „Maxima“), pagal savivaldybės patvirtintą Individualiųjų mokymosi priemonių sąrašą.
Visi – susimokę?
A.Liekis tvirtina, kad į socialinės rizikos šeimų grupę pateko dėl nesutarimų su buvusia sugyventine, kuri skirdamasi norėjo pasiimti vaikus. Vyras teisiniu keliu užsitikrino, kad vaikai gyvens su juo.
„Nesu asocialus. Dešimt metų nė lašo į burną neėmiau. Tačiau, net jei ir būčiau toks, vis tiek aš turėčiau turėti pasirinkimo galimybę“, – įsitikinęs A.Liekis.
Jis turi savo sąmokslo teoriją, kad visos suinteresuotos pusės – verslininkai, socialinės tarnybos, valdininkai, politikai – yra susimokiusios. Esą veikianti paramos skyrimo tvarka joms visoms yra finansiškai naudinga, nors ir labai nepatogi paramos gavėjams.
Batai tik su raišteliais
Socialinės darbuotojos A.Liekiui žadėjo, kad šiemet jis bus išbrauktas iš socialinės rizikos šeimų grupės ir gaus grynuosius pinigus. Tačiau neišbraukė. To nesitikėjęs, Antanas jau buvo pradėjęs iš skurdaus šeimos biudžeto, skirto maistui ir mokesčiams, pirkti vaikams reikalingas mokyklines prekes.
„Stengiausi išnaudoti įvairias akcijas. Drąsiai viską pirkau, nes tikėjausi, kad išlaidas kompensuosiu gavęs piniginę paramą. Tačiau gavau ne grynuosius pinigus, o kortelę. Šį mėnesį gyventi tenka labai susispaudus“, – skėstelėjo rankomis A.Liekis.
Tačiau labiausiai kaunietį pykdo ne paramos sąlygos – pirkti tik „Maximoje“ – ar skirta nedidelė pinigų suma, o tai, kad prekių pasirinkimas esą labai mažas, o ir tos pačios – nekokybiškos kiniškos.
„Jei su ta pačia pinigų suma galėčiau eiti bent į kelias drabužių, avalynės parduotuves, knygyną, neturėčiau priekaištų. O dabar esu labai apribotas. Ikimokyklinę grupę lankančiam berniukui norėjau nupirkti „laivelio“ tipo batus, tačiau paaiškėjo, kad jam tinkantys yra tik su raišteliais, o jis dar nemoka jų pats užsirišti“, – skundėsi V.Krėvės prospekte gyvenantis kaunietis.
Kaltinimus atmeta
Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovai atmeta A.Liekio kaltinimus. Jų teigimu, šiose parduotuvėse – vienas didžiausių mokyklinių prekių pasirinkimas Lietuvoje. Jų asortimentas esą formuojamas pagal pirkėjų poreikius, o Kinijoje gamintos sertifikuotos ir visus būtinus kokybės standartus atitinkančios mokyklinės prekės sudaro nedidelę jo dalį.
Sutartį su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis dėl mokyklinių prekių įsigijimo socialiai remtinoms šeimoms „Maxima“ pasirašė antrą kartą. Su bendrove sutartis sudarė apie pusė Lietuvos savivaldybių – 31.
Neturi kito pasirinkimo
„Puikiai suprantu tėvus – kai gauni grynuosius pinigus, gali pirkti įvairiose parduotuvėse. Tačiau nieko nepadarysi – taip užtikriname, kad už skirtą paramą tikrai bus įsigyti mokslo reikmenys“, – aiškino Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Jurgita Kupčinskienė.
Įstatymiškai numatyta, kad parama ne pinigine forma mokiniui skiriama būtent taip – išduodant kortelę, į kuria pervedama tam tikra pinigų suma. O juos išleisti galima savivaldybės skelbto viešųjų pirkimų konkurso laimėtojo parduotuvėse, įsigyjant tam tikrų grupių prekes.
Sudaryta sutartis viešojo pirkimo konkurso nugalėtoją įpareigoja užtikrinti prekių asortimentą ir jų kokybę. Tad nusiskundimus vartotojai turėtų pirmiausia adresuoti prekybos įmonei.
J.Kupčinskienė atkreipia dėmesį, kad viešieji pirkimai – labai sudėtingas procesas. Ne visada daug dalyvaujančių juose, todėl ir pasirinkimas ne visada geriausias. Dabar galiojančios paramos skyrimo tvarkos nenumatoma tobulinti.
Dviprasmiška situacija
Paulius Mereckas, Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas:
„Pagal vartotojų teisų apsaugos įstatymą, vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis prekes arba paslaugas savo ūkio reikmėms. Šiuo atveju kalbama apie paramą. Jos skyrimo tvarka tokia, kad asmuo už skirtą sumą gali pasiimti tam tikrus daiktus. Pirkimas lyg ir vyksta, bet lyg ir ne. Vargu, ar šioje situacijoje galime kalbėti apie vartotojų teisių pažeidimus. Galima nebent gilintis, ar viešųjų pirkimų konkursas įvyko skaidriai, ar atitinka visus teisinius reikalavimus.“
Laiko dar yra
Paraišką gauti paramą mokinio krepšeliui galima teikti iki spalio 10 d. Rugsėjo pirmą savaitę Kaune šia teise buvo pasinaudoję beveik 4,8 tūkst. vaikus auginančių tėvų, iš jų 182 priklauso socialinės rizikos grupės šeimoms. Pernai paramą gavo apie 8 tūkst. vaikų, iš jų beveik 300 priskirti socialinės rizikos grupei.
Vienam vaikui skiriami 156 Lt įsigyti mokyklines prekes.
