E.Janionienė pripažįsta: nebūna dūmų ne ugnies – jos sūnus tikrai ne šventasis. Tačiau – ir ne pats blogiausias.
„Visi bernai neklauso per pamokas. Per matematikos pamoką jie degino pieštuko širdeles ir vienas kitam kaišiojo, maniškis nudegino kitam vaikui kaklą. Sutinku – negerai padarė, bet ar dėl to reikia mesti iš mokyklos? Mokykla turėjo šaukti pasitarimą, pasikviesti psichologą ir spęsti problemą“, – įsitikinusi kaunietė.
Jos manymu, su sūnumi buvo susidorota. „Jis skundėsi: „Atėjo trys klasiokai į klasę prisigėrę – jiems nieko. Kitas klasiokas per fizinio pamoką uždegė čiužinį – nieko. O aš ne taip pasižiūriu – iškart tėvus kviečia.“
Apšaukė chuliganu ir banditu?
E.Janionienė neslepia: prašymą perkelti vaiką į kitą mokyklą ji parašė pati. Atrodytų, kad savo noru. Tačiau tokį sprendimą esą priėmė, patyrusi psichologinį spaudimą ir šantažą.
„Prašiau mokyklos direktorės, kad leistų vaikui pabaigti mokslo metus, o po to gražiai atsisveikinsime, tačiau prašymas buvo atmestas. Man grasino iškviesti policiją, jei nepasiimsime vaiko gražiuoju“, – prisimena E.Janionienė.
Sutinku – negerai padarė, bet ar dėl to reikia mesti iš mokyklos?
Ji dar bandė priminti švietimo ir mokslo įstatymo nuostatą, kad moksleivio, neturinčio 16-kos metų, išmesti į gatvę negalima.
„Tačiau man priminė, kad iki 16-kos – ne tiek daug laiko. Esą iškart po gimtadienio vaikas bus išmestas su tokiu įrašu charakteristikoje, kad daugiau niekur nebus priimtas. Direktorė aiškino, kad mano sūnaus laukia kolonija. Be to, ji, neturėdama jokio medicininio išsilavinimo, nustatė sūnui delikventinį elgesį, suprask, jis yra nevaldomas, neprognozuojamas, chuliganas – banditų banditas, kuris ateityje gali kelti grėsmę Rokų bendruomenei. Bet, dievaži, jis tikrai toks nėra. Mus su vyru irgi nesveikais palaikė – tai per daug vaiku rūpinamės, tai per mažai“, – stebisi motina.
Vienas direktorius atstūmė, kita – priglaudė
Šiuo metu Almantas lanko Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnaziją. Prieš tai bandė patekti į J.Basanavičiaus gimnaziją, bet pastarosios direktorius esą užtrenkė duris.
„Kai atvažiavome, jis jau buvo paskambinęs į Rokų gimnaziją ir susidaręs išankstinę nuomonę. Sakė: „Direktorė pasakojo, kad jūsų vaikas toks banditas, kad kur eina, ten padega, sulaužo. Mudu su vyru sėdėjome ir nežinojome, ką pasakyti“, – pasakojo E.Janionienė.
Susisiekę su S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos vadove Janioniai patys pasisakė, kad jų sūnus turi elgesio problemų.
„Tačiau direktorė užtikrino, kad į moksleivių praeitį nekreipia dėmesio, nes yra turėjusi tokių atvejų, kad vaikas ateina ir tampa visai kitoks“, – džiaugėsi E.Janionienė.
Pretenzijos iš dalies pasitvirtino
Skundais dėl sūnaus pašalinimo iš mokyklos Janioniai užvertė Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), Kauno švietimo skyrių. Tačiau institucijų atsakymais šeima neliko iki galo patenkinta, nors ŠMM ir pripažino, jog „išanalizavus situaciją, iš pokalbių su gimnazijos vadovais, 9 klasės auklėtoja ir įstaigos dokumentų nustatyta, kad rašte išreikštos pretenzijos iš dalies pasitvirtino“.
Švietimo ir mokslo ministerija Kauno Rokų gimnazijos administracijai rekomendavo jautriai bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, kuo labiau įsiklausyti į jų pastebėjimus ir lūkesčius.
Tačiau Kauno Rokų gimnazijos direktorė Kristina Pažėrienė užtikrino, kad šiuo atveju dėl auklėtinio gerovės buvo padaryta daugiau nei įmanoma.
„Vaiko gerovės komisija metus dirbo su šia šeima. Siekėme, kad ne tik vaiko mokymasis būtų sėkmingas, bet ir skatinome jį įsitraukti į neformalią veiklą. Jis tapo skaitovų konkurso laureatu“, – aiškino K.Pažėrienė ir pabrėžė, kad mokyklos tikslas – pastebėti kiekvieną vaiką.
Sveikatą sutrikdė trims vaikams?
Tai, kad E.Janionienė kreipėsi į žiniasklaidą, mokyklos direktorės nestebina: „Ieškoti kaltų visada lengviau. Tiesą sakant, nenorėčiau plačiau kalbėti apie šią šeimą. Tegaliu pasakyti tiek, kad kai kuriais atžvilgiais tėvai labai grėsmingai patys to vaiko klausimus sprendė.“
K.Pažėrienė užsiminė, kad E.Janionienė papasakojo toli gražu ne viską – jos sūnui teko išeiti iš mokyklos, nes buvo sutrikdyta trijų vaikų sveikata. „Auklėtinio klausimas buvo sprendžiamas visai kitame lygmenyje, kišosi ir kitos institucijos“, – aiškino direktorė.
Delikventinį elgesį mokiniui esą gali nustatyti bet kuris pedagogas: „Tai – labai plati sąvoka, naudojama tam, kad vaikas galėtų judėti toliau.“
K.Pažėrienė pabrėžė, kad mokykla dėjo pastangas užmegzti konstruktyvų dialogą su mokinio tėvais: „Mes niekada negrasinome, tik bandėme pasikalbėti, tačiau tėvai su mumis nesikalbėjo.“
