Kol tvarkė dokumentus, kaupėsi skola
Su 15min susisiekęs Robertas (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad ši istorija prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį mirus mamai, kurios vardu ir buvo sudaryta būsto nuomos sutartis. 2008-aisiais išaugusi nuomos kaina, visišką negalią turinčiam vyrui, tapo sunkia našta, todėl į Kauno miesto savivaldybę jis kreipėsi ne tik dėl sutarties perrašymo, bet ir prašydamas skirti kompensaciją.
Deja, pašnekovo žodžiais tariant, savivaldybė šį procesą vilkino nuo kovo iki rugsėjo mėnesio, o per tą laiką buvo skaičiuojama pilna nuomos kaina, kurios mokėti Robertas neišgalėjo – susikaupė skola. „Būtent tai, – paaiškino jis, – perrašius sutartį tapo priežastimi kompensacijos netaikyti. Jeigu dokumentai būtų sutvarkyti laiku, jokios skolos nebūtų, nes reikėtų mokėti mažiau.“
Socialinis būstas kainuotų perpus mažiau
Kaip teigė pašnekovas, 2015 metais, pasikeitus miesto valdžiai, dviejų kambarių buto nuomos mokestis dar labiau išaugo.
„Be to, – pridūrė jis, – atsirado toks Vyriausybės nutarimas, į kurio spąstus papuoliau – vieni butai tapo socialiniais, o kiti savivaldybės, kaip yra mano atveju. Iš vienos pusės, savivaldybės butą galiu privatizuoti, bet tik rinkos kaina. Namas nėra geros būklės, todėl net jeigu ir turėčiau pinigų, geriau pirkčiau kitoje vietoje.“
Nuoma jam atsieja 62 eurus, kai tuo tarpu toks pats socialinis būstas kainuotų 31 eurą.
Kaunietį labiausiai stebina tai, kad socialinių būstų gyventojai už nuomą moka perpus mažiau. Anot jo, tokia situacija susiklostė tik todėl, kad kažkas ėmėsi būstus nepagrįstai skirstyti. Robertas 15min atskleidė, kad nuoma jam atsieja 62 eurus, kai tuo tarpu toks pats socialinis būstas kainuotų 31 eurą.
Anot jo, per ilgus metus susikaupusi skola šiandien siekia apie 2700 eurų. 15min pašnekovas tvirtino, kad panašias skolas kitos Lietuvos savivaldybės pripažįsta beviltiškomis ir taiko 5 metų senaties terminą, tačiau tik ne jo atveju: „Savivaldybė tendencingai ir sąmoningai žinodama, kad turiu sunkią negalią ir tik vieninteles pajamas – 238 eurų neįgalumo pensiją, kuri yra žemiau absoliutaus skurdo ribos, reikalauja neproporcingai didelių skolos įmokų, kurios viršija teisės aktuose įteisintą ne didesnį kaip 20 procentų pajamų išskaičiavimą iš neįgalių, socialiai remtinų asmenų.“
Skolą prašė išskaidyti dalimis
Dėl skolos savivaldybei teismų duris varstantis kaunietis teigė, kad ieškodamas išeities jau ne kartą kreipėsi į miesto valdžią, tačiau liko nieko nepešęs. 15min kalbintas Robertas pabrėžė, kad pripažįsta per 5 paskutinius metus susidariusią skolą, o mokėjimą prašo išskaidyti dalimis, tačiau, jo žodžiais tariant, savivaldybė reikalauja visos sumos.
„Šiandien Kauno miesto savivaldybė mane nori išmesti į gatvę nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais ji įpareigota ginti ir suteikti sąlygas gyventi savo įprastoje aplinkoje ir bendruomenėje“, – 15min teigė Robertas.
Vis dėlto, 15min kalbintas vyras teigė vilties nepraradęs, todėl tikisi, kad pavyks pasiekti kompromisą.
Savivaldybė siūlė ne vieną išeitį
Kiek kitaip šią situaciją vertina Kauno miesto savivaldybės atstovai. Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas 15min paaiškino, kad kauniečio prašymas anuliuoti skolą už buto nuomą bei pakeisti būsto nuomos sąlygas buvo svarstytas ne kartą. Anot jo, savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, o minėtas dviejų kambarių butas su rūsiu užima beveik 53 kv. m, todėl negali būti nuomojamas kaip socialinis būstas, nes yra per didelis.
Be to, anot D.Valiuko, Robertui buvo teiktas ne vienas siūlymas išsinuomoti 1 kambario socialinį butą, tačiau jis nesutiko.
„Šis klausimas, – pavyzdį pateikė jis, – buvo spręstas kartu su Socialinės paramos ir Socialinių paslaugų skyriais, bendrai teikta konsultacija dalyvaujant sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovui dėl nuomos skolų mažinimo, buvo siūloma sudaryti skolos grąžinimo grafiką, skolą išdėstant 3 metams bei pasirašyti 3 metų terminuotą 1 kambario buto nuomos sutartį socialinio būsto sąlygomis.“
Pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo, paskutinįsyk savivaldybė siūlė iki lapkričio pabaigos apmokėti pusę skolos, o likusią dalį paskirstyti dvejiems metams, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip 55 eurus, o 2 kambarių butą pakeisti mažesniu, sudarant 3 metų socialinio būsto nuomos sutartį.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė tvirtino, kad 15min kalbintas kaunietis gauna visą įmanomą pagalbą ir pridūrė, kad Kaune piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais skiriama ne trumpiau kaip 12 mėnesių Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems ir Kauno mieste faktiškai gyvenantiems vieniems ar bendrai gyvenantiems asmenims, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės patvirtintu Piniginės socialinės paramos įstatymų nenustatytais atvejais skyrimo tvarkos aprašu.
