Mokyklą baigiantys įsisukus prieštaringai vertinamai Lietuvos aukštojo mokslo reformai, Kauno abiturientai tikino, jog galimi sunkumai jų neatgraso nuo tolimesnių studijų. Būsimi studentai viliasi, kad gaus valstybės finansavimą, o nesėkmės atveju pasinaudos galimybe imti paskolą ar pretenduos į vietas į užsienio aukštosiose mokyklose. Tiesa, dalis abiturientų jau mokydamiesi vidurinėje mokykloje svajojo apie mokslą užsienyje ir teigė, jog studijos Lietuvoje jų nevilioja.
Ketvirtadienį „15min“ kalbinti abiturientai apie dvylika mokslo metų kalbėjo su švelnia nostalgija ir tikino, kad paskutinieji metai mokykloje jiems buvo patys smagiausi. Šilainių mikrorajone įsikūrusios Kauno „Santaros“ gimnazijos abiturientė Faustina Kraujutaitytė, surinkusi tik pačių geriausių pažymių kraitį, sakė, kad paskutinėje klasėje mokytis jai buvo lengviausia, mat nuo pat pradinių klasių ji mokėsi labai daug. Mokyklos baigimą mergina įvardino kaip naują, iššūkių kupiną etapą. „Dvylika metų viskas buvo stabilu, žinojai, kad po vasaros atostogų grįši į tą pačią mokyklą. O dabar pakeisiu ne tik mokymosi įstaigą, bet ir šalį. Šiek tiek jaudinuosi, bet pereiti į kitą etapą labai įdomu“, – pasakojo F. Kraujutaitytė, nuo rugsėjo pabaigos pradėsianti studijuoti finansinę ekonomiką Anglijos Leicesterio universitete. Mergina sakė, kad pasinaudojo galimybę už mokslą sumokėti pasiėmusi paskolą, o gyventi ketina studentų bendrabutyje. Mokslo metų pradžioje dukrai sakėsi padėsiantys tėvai, o vėliau F.Kraujutaitytė svečioje šalyje greičiausiai ieškosis darbo.
Dvylika metų viskas buvo stabilu, žinojai, kad po vasaros atostogų grįši į tą pačią mokyklą. O dabar pakeisiu ne tik mokymosi įstaigą, bet ir šalį. Šiek tiek jaudinuosi, bet pereiti į kitą etapą labai įdomu, pasakojo F. Kraujutaitytė
Kita tos pačios gimnazijos abiturientė, Augustė Rumbutytė teigė, kad jos prioritetas – bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla.
„Po egzaminų bus matyti, kur galėsiu studijuoti. Aš esu už tai, kad iškart reikia pradėti mokytis, o ne metus praleisti keliaujant. Nes taip galima ir apsileisti“, – samprotavo A.Rumbutytė. Mergina džiaugėsi, kad mokyklos pedagogai abiturientus ne tik puikiai paruošė egzaminams, bet ir palaiko morališkai.
Atsarginis variantas – studijos Danijoje
Tą pačią Kauno „Santaros“ gimnaziją baigiantis Vytautas Kaleinikas prisipažino prieš paskutinio skambučio šventę esantis visiškai ramus. Būsimas studentas teigė, kad jį domina daug sričių, tačiau viską lems egzaminų rezultatai. Šis vaikinas turėjo savo nuomonę ir apie mokslo reformą. „Reforma teoriškai turėtų atnešti naudos, bet praktiškai studentams užkraunama didžiulė mokesčių našta. Optimistiškai tikiuosi gauti „studento krepšelį“. Jei ne, bandysiu studijuoti Danijoje, kur mokslas nemokamas, o jų universitetai pasauliniuose aukštųjų mokyklų reitinguose yra daug aukščiau nei mūsiškiai“, – samprotavo V.Kaleinikas. Pašnekovo teigimu, užsienio aukštosiose mokyklose atsižvelgiama ne į balus, o į stojančiojo asmenybę, pasiekimus visuomeninėje veikloje. Abituriento teigimu, net kas trečias jo klasės draugas pasirinko studijas būtent užsienio universitetuose.
Ministras: reforma – ne vilkas
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino norintis nuraminti abiturientus dėl Lietuvos aukštojo mokslo reformos. „Svarbiausia žinia abiturientams yra ta, kad brandos egzaminų laikymo tvarka nesikeičia, nuo jų ir toliau priklausys įstojimas į aukštąsias mokyklas – mokamas ar nemokamas vietas“, – sakė jis. Paklaustas, kaip būsimus studentus paveiks kartu su aukštojo mokslo reforma pasikeitusi finansavimo tvarka, ministras tikino, kad ji yra palanki studentams. „Ji palanki ta prasme, kad dabar studentai rinksis aukštąsias mokyklas ir nuo jų pasirinkimo priklausys mokykloms teksiantis finansavimas. Kolegijos ir universitetai labiau nei iki šiol turės orientuotis į studentų lūkesčių, siekti kokybės“, – aiškino G.Steponavičius. Jo teigimu, dėl reformos, dabar pinigai keliaus ten, kur dirbs geresni dėstytojai, be to, bus atvertos didesnės galimybės motyvuotiems studentams, o ne tik siekiantiems diplomo.
Abiturientai Kaune
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas teigė, kad šiemet laikinojoje sostinėje laikyti baigiamuosius abitūros egzaminus ketina 6598 mokiniai: 4016 iš vidurinių mokyklų ir gimnazijų, 1486 iš profesinio ugdymo ir kitų mokyklų, 1096 iš suaugusiųjų mokymo centrų.