Rugpjūčio 18-ąją suplanuota iškilminga Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymo šventė: koncertuos įžymybės, vyks įspūdingas spektaklis.
Galbūt visos tos grožybės bus, o gal ir ne. Jei ir bus, tai nebūtinai rugpjūčio 18 d., kaip numatyta. Iki iškilmių liko tik savaitė, bet valstybinė komisija parašo, leidžiančio areną registruoti ir perduoti operatoriui, dar nesuraitė.
Tiesa, vadovaujantis Statybų įstatymo pataisomis statinį galima eksploatuoti ir jo neįregistravus. Tačiau pastato saugumas, kurio ir pasigedo arenos užbaigimo darbus turinti patvirtinti komisija, privalo būti užtikrintas. Taip pat turi būti užaktuoti visi darbai.
Daugiau kaip prieš savaitę arenoje apsilankiusiems inspektoriams labiausiai užkliuvo turėklų neturintys laiptai bei terasos. Be kitų mažesnių trūkumų, tikrintojai pasigedo ir neįgaliųjų vietas žyminčių lipdukų. Pasigesta ir kai kurių dokumentų.
Viltis bliūkšta
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas vylėsi, jog šį trečiadienį valstybinė komisija tėkštels antspaudą ant arenos pridavimo dokumentų, komisijos pirmininkas Kastytis Skiečius suraitys parašą ir areną bus galima perduoti operatoriui.
Dar vakar, lakstydamas nuo arenos iki savivaldybės ir atgal, A.Navakauskas neprarado vilties, kad iki šiandien pavyks viską sutvarkyti.
„Ištaisysime nedidelius trūkumus, sutvarkysime dokumentus ir pakviesime inspektorius. Nežinau tik komisijos pirmininko darbotvarkės: jeigu jis spės pasirašyti, trečiadienį iš esmės viskas bus baigta“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Tačiau „15min“ pokalbis su valstybinės komisijos pirmininku K.Skiečiumi parodė, kad optimizmui pagrindo kažin ar yra.
„Pirmiausia iš Kauno savivaldybės turiu gauti pranešimą, kad visi nurodyti trūkumai ištaisyti, parengti atitinkami dokumentai. Tuomet, pagal įstatymą, per 10 darbo dienų privalau viską išnagrinėti ir pasirašyti arenos darbų užbaigimo aktą. Kol kas negavau jokio pranešimo, nei oficialaus, nei elektroniniu paštu“, – antradienį apie 15 val. tvirtino K.Skiečius.
Tikroji arenos kaina
Praėjusios kadencijos miesto taryba 2008 metais sudarė generalinės rangos sutartį su bendrove „Vėtrūna“ arenai statyti. Buvo sutarta 160 mln. Lt kaina, tačiau ji pastaraisiais mėnesiais padidėjo beveik 8 milijonais.
Įskaičiavus investicijas į aplinkos tvarkymą, infrastruktūrą, kuriai plėtoti savivaldybė nusprendė imti daugiau kaip 5 mln. Lt paskolą, tiltų per Nemuną remontą ir koncesijos mokestį operatoriui, miestas užsineria nemenką skolų kilpą.
Apytikriais paskaičiavimais, arena ir su ja susijusi infrastruktūra kainuos apie 326 mln. Lt. Ir dar nežinoma, kiek miestui atsieis palūkanos už paskolas.
Keistieji protokolai
Kauno arenos užbaigimo darbai ir „Vėtrūnos“ pasirinkta vilkinimo taktika tapo kietu riešutėliu dabartinei Kauno valdžiai.
Jau šių metų gegužę, vos spėjusi kojas apšilti Rimanto Mikaičio komanda pajuto „Vėtrūnos“ spaudimą ir skyrė iš miesto biudžeto 7,8 mln. Lt papildomiems darbams pirkti.
Balandžio 29 d. meras R.Mikaitis sudarė darbo grupę Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos būklei įvertinti. Jos pirmininku paskirtas Visvaldas Matijošaitis, pavaduotoja – buvusi Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė, į grupę įtraukti tarybos nariai A.Garbaravičius ir Artūras Orlauskas bei Stanislovas Buškevičius.
A.Garbaravičius dalyvauti grupės veikloje atsisakė raštu, A.Orlauskas labai nustebo buvęs į ją įtrauktas, nes nebuvo kviečiamas į posėdžius.
Bet šios tik savaitę egzistavusios grupės ataskaitoje jiedu minimi kaip nariai. Ir tai ne vienintelė keistenybė. O.Balžekienės pateikta ataskaita labai nepanaši į sausus valdžios protokolus: čia gausu emocijų, filosofinių pasvarstymų, kaip neįmanomą misiją paversti įmanoma.
Vienaip ar kitaip, darbo grupė buvo paleista, o miesto taryba pritarė darbo grupės siūlymui pirkti papildomų darbų arenos statybai užbaigti iš skolintų lėšų, bet ne daugiau kaip už 7,8 mln. Lt.
Turint omenyje sudėtingas statybų finansines procedūras sunku pasakyti, ar formaliai ši 7,8 mln.Lt riba buvo išlaikyta, bet gegužės 17 d. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo Vigimanto Abromavičiaus rašte administracijos direktoriui sakoma, jog papildomiems darbams galima panaudoti jau 12,5 mln. Lt.
Konkursas be konkurso
Iš ko bus perkami darbai už tuos milijonus? Akivaizdu, kad jie skirti generaliniam rangovui „Vėtrūnai“, pagal sutartį veikiančiai su bendrove „Archiplanas“.
Bet buvo surengtas viešųjų pirkimų konkurso spektaklis pagal visas taisykles.
Birželio 1 d. įvyko derybos tarp Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos (pirmininkas Raimondas Mačikėnas) ir „Vėtrūnos“ atstovo, projektų valdymo direktoriaus Evaldo Videikos. Sprendžiant pagal protokolą, tai buvo bene trumpiausios derybos pasaulyje. R.Mačikėnas paprašė E.Videikos sumažinti kainą, šis nesutiko. Kitas R.Mačikėno klausimas buvo: „Tai galutinis jūsų pasiūlymas?“ E.Videikos atsakymas: „Taip, galutinis siūlymas, bendra darbų kaina 12 mln. 120 tūkst. 447 Lt.“
Derybos baigtos. Tą pačią dieną įvyko Viešojo pirkimo komisijos posėdis. F.Mačikėnas pasiūlė balsuoti, kad „Vėtrūna“ būtų paskelbta laimėtoja ir už nurodytą sumą pirkti arenos užbaigimo darbus. Visi komisijos nariai ir pakėlė rankas „už“.
Generalinis rangovas, pagal sutartį turėjęs baigti statyti areną praėjusių metų spalio 4 d., bet užvilkinęs darbus iki šių metų vasaros, negavo jokių nuobaudų, tik pelnė krūvą milijonų.
Kauno politikai taip pat nesutaria, kokia yra reali arenos statybos kaina. Administracijos direktorius A.Navakauskas teigė, jog ji siekia apie 169 mln. Lt, kaina negalinti būti didesnė nei 171 mln.Lt, antraip Kaunas netektų apie 50 mln.Lt ES lėšų arenos statybai.
A.Kupčinskas teigė, kad ši informacija netiksli, išlaidos statybai gali būti didesnės. Jo duomenimis, arenos statyba realiai kainavo apie 178 mln.Lt be infrastruktūros ir koncesijos mokesčio.
Pasidavė spaudimui
Andrius Kupčinskas, buvęs Kauno meras
„Generalinis rangovas pasirinko taktiką vilkinti darbus ir taip spausti savivaldybę prie sienos. Mes nepasidavėme spaudimui. Priešingai, arbitražas buvo priteisęs 8 mln. Lt atpiginti statybos darbus. Taip pat išreikalavome 8,5 mln. Lt depozito, jei darbai vėluos ilgiau nei 6 mėnesius.
Savivaldybė iki liepos 1 d. galėjo paimti depozitą iš banko, bet to nepadarė.“
Prasčiau ir brangiau
Arvydas Garbaravičius, buvęs Kauno meras
„Kauniečiams teks gailėtis, kad prieš 4 metus dėl politinių motyvų buvo atsisakyta prancūzų bendrovės BBI prašmatnaus arenos projekto. Mitas, kad prancūzų projektas miestui būtų kainavęs 700 mln. Lt.
Tokios sutarties nebuvo. Buvo kalbama apie 250 mln. Lt, be koncesijos išlaidų. Su koncesijos išlaidomis suma būtų buvusi dviguba, bet tai būtų aukščiausios klasės arena, o dabartinės kaina taip pat dvigubėja, bet ji vargu ar yra architektūros šedevras ir toli gražu neprilygsta prancūzų projektui.
Dabar pastatyta arena net be koncesijos mokesčio atsieis apie 350 mln.Lt, o dar pridėkime 2,5 mln. Lt, kuriuos miestas įsipareigojo kasmet mokėti operatoriui iki 2035 metų. Gavome prastesnį produktą už didesnę kainą.“
