„Prieš dvejus metus, laukdami žmonių pirmajame Bagažinių turguje, nuogąstavome, kad ši iš Vakarų Europos atkeliavusi idėja Lietuvoje gali ir neprigyti. Todėl labai džiaugiamės, kad dabar kaskart Bagažinių turguje sulaukiame kelių šimtų žmonių, norinčių parduoti nebenaudojamus savo daiktus ir taip prisidedame prie vartojimo mažinimo bei švaresnės aplinkos skatinimo“, – sako renginio organizatorius Jonas Plenta.
Pasak jo, tai, kad lietuviai ėmė labiau branginti įvairius daiktus, lėmė ir ekonominė krizė.
„Žmonės pradėjo neskubėti mesti lauk visko, ko nebenaudoja. Juk geriau gauti už daiktą kelis litus, ar išmainyti į tau reikalingą, nei tiesiog išmesti. Taip pat vis daugiau žmonių ėmė suprasti, kad nieko tokio pirkti nebenaują daiktą ar drabužį – neretai jie būna ir visai nenaudoti, ar nedėvėti. Tokiu būdu ne tik taupome, bet ir tausojame žemės išteklius ir prisidedame prie darnaus sugyvenimo gamta“, – teigia J. Plenta.
Jis pastebi, kad prekyba ir mainai nebereikalingais daiktais labai suintensyvėjo ir internete, tačiau mato ir gyvo bendravimo privalumų.
„Toks žmonių aktyvumas, be abejo, džiugina. Internetu ieškoti reikiamų daiktų ar juos siūlyti labai patogu, tačiau mes Bagažinių turguose visada akcentuojame ne tik materialinę naudą, bet ir kitokius dalykus. Niekas negali pakeisti gyvo bendravimo, tos išskirtinės auros, kurią žmonės sukuria kalbėdamiesi, derėdamiesi, siūlydami prekes, stengdamiesi padėti vieni kitiems“, – pasakojo Bagažinių turgaus organizatorius.
Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengiamas Bagažinių turgus išaugo nuo 30 prekiautojų pirmajame renginyje iki 200–300 pastaruosiuose susibūrimuose. Per dvejus metus Bagažinių turguje prekiavo per 4,5 tūkst. prekiautojų, apsilankė beveik 400 tūkst. pirkėjų.
Turgus vyksta kiekvieno mėnesio antrąjį šeštadienį. Artimiausias Bagažinių turgus vyks gegužės 12 dieną.
