2011 11 09

Kauno centrą lyg vėžys graužiantis viešbutis-vaiduoklis įsisuko ir į architekto Algimanto Kančo šeimą

Beveik 5 mln. litų ieškinys, areštuotos bendrovės ir asmeninės banko sąskaitos bei nekilnojamas turtas. Taip už šalia Kauno centre stūksančio viešbučio „Respublika“ esančių sklypų projektavimą architekto Algimanto Kančo įmonei „Kančo studija“ „atsilygino“ užsakovė bendrovė „Fugetė“.
Algimanto Kančo suorganizuota solidarumo akcija
Algimanto Kančo suorganizuota solidarumo akcija / Šarūno Bulotos/15min.lt nuotr.

Protestuodama prieš šį neteisingą, A.Kančo įsitikinimu, teismo sprendimą, visa architekto šeima – Algimantas Kančas, jo žmona Jolita ir dukra Gustė – trečiadienio vidurdienį prie „Respublikos“ surengė solidarumo akciją.

Ja siekta atkreipti visuomenės, politikų, valdininkų, verslininkų dėmesį į miesto vaiduoklius – pastatus, pusvelčiui įsigytus iš valstybės ir dešimtmečius netvarkomus, kenkiančius miesto įvaizdžiui ir keliančius grėsmę miestiečiams ir jų vaikams.

Taip pat inicijuoti įstatymų, numatančių sankcijas netvarkomų pastatų savininkams, rengimą, bei perspėti visuomenę ir kitus architektus „apie verslo machinatorių rezgamas pinkles, į kurias patekę architektai gali būti sužlugdyti tiek materialiai, tiek moraliai“.

„Tam gali pasitarnauti mano patirtis, susidūrus su bankrotinimo specialisto Gintaro Kviliūno aferomis. Vykdydamas šio asmens bendrovių „Fugetė“ ir “Kauno verslo rūmai” užsakymą, likau apkaltintas sąmoningai apgaulingu ir kenksmingu projektavimu, dėl kurio G.Kviliūno kompanija neva patyrė 4 mln. litų nuostolių! Tokio dydžio ieškinys man pateiktas, o dabar areštuotas mano įmonės ir mano šeimos turtas“, – teigia vienas garsiausių dabartinių Kauno architektų.

G.Patackas: „protestuoju papais“

Siekdamas sudaryti gausumo įspūdį, A.Kančas pasitelkė visuomeninę sandraugą „Kitokia Lietuva“, kurios vadovas – prieštaringai vertinamas verslininkas Kęstutis Pūkas. Renginyje taip pat dalyvavo garsūs architektai ir visuomenininkai Algirdas Kaušpėdas, Audra Kaušpėdienė, poetas Gintaras Patackas.

Pastarasis sukėlė bene daugiausia šurmulio, už simbolinį litą „perpirkęs“ apleistą viešbutį ir, sekdamas nuogomis demonstracijomis pagarsėjusiomis Ukrainos protestuotojomis, taip pat „protestavo papais“

„Žinau, kad šis pastatas buvo parduotas už simbolinį litą. Man liko 1 litas, sumokėjus mokesčius, todėl perperku šitą pastatą. Man labai patinka Lietuvoje gyventi, patinka ir ukrainiečių moterų demonstracijos, protestuojant papais. Gal tai ir nebus ekhibicionistinis seansas, kadangi tai yra politikavimas, tai aš irgi parodau papus“, – pasikeldamas marškinius kalbėjo Kauno bohemos simbolis.

Pinklių neįtarė

Parengti šalia nebaigto statyti viešbučio „Respublika“ esančių kelių kvartalų rekonstrukcijos projektą „Kančo studijai“, pastarajai laimėjus skelbtą konkursą, prieš keletą metų užsakė verslininkas G.Kviliūnas, su kuriuo susijusioms įmonėms („Kauno arka“, „Kauno verslo rūmai“, „Fugetė“) priklauso šis nekilnojamasis turtas ir pats viešbutis. Planuota įrengti biurus, butus, parduotuves, požeminę stovėjimo aikštelę.

Nesklandumai prasidėjo pradėjus derinti projektą. Paaiškėjo, kad įsivėlusi anksčiau nepastebėta apmaudi klaida – nurodyta, kad bus užstatyta tik trečdalis (26 proc.) teritorijos, nors turėjo būti nurodyti 96 proc.

Klaidą įvėlė detalųjį planą rengusi bendrovė „Miesto planas“. Paaiškėjo, kad teisminiu keliu jos ištaisyti negalima. Tačiau G.Kviliūnas pretenzijas pareiškė ne „Miesto planui“, o „Kančo studijai“, nes, esą, ji turėjo viską prižiūrėti ir kontroliuoti.

A.Kančas mano, kad patyręs bankrotinimo specialistas G.Kviliūnas, susidūręs su problemomis vystant projektą, taip tiesiog pasinaudojo teisiniais būdais spręsti savo bėdas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis