Kultūros ministerija anksčiau yra skelbusi, jog šis statusas užtikrina, kad pastatas išliks atviras visuomenei.
Balandžio pabaigoje Kauno centrinis paštas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Reaguodamas į tai, premjeras Saulius Skvernelis vasario viduryje pavedė ministerijoms pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.
