Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad miesto vadovai jau turėjo susitikti su KTE atstovais ir išsiaiškinti, kada savivaldybei bus pervesti kaip netesybos jai priklausantys milijonai. Mat Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ bei dar keli smulkesni akcininkai, tarp kurių – vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Rimando Stonio valdoma „Dujotekana“, 2003 metų pavasarį pirkdami KTE, įsipareigojo į elektrinės rekonstrukciją ir plėtrą investuoti 400 mln. litų. Pirmoji lėšų dalis turėjo būti investuota iki šių metų sausio, likusi – dar per 10 metų. Už sutarties sąlygų nevykdymą naujiesiems KTE šeimininkams numatyta bauda. Apskaičiuota, kad ji siekia 17 mln. litų.
A.Pranculis LŽ patvirtino, kad dėl savo teisės užsitikrinti didesnę kainą už šilumos energiją teisme kovojanti elektrinė mėgins perkalbėti savivaldybę ir „dalykiškai susitarti dėl netesybų mokėjimo“.
„Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma elgiasi taip, lyg niekas apie tuos milijonus nebūtų nė girdėjęs. Informacija slepiama“, – LŽ pareiškė A.Garbaravičius. Jis stebisi, kad netesybų klausimas nė karto nebuvo apsvarstytas viešai. Informacija esą slepiama ir nuo valdančiajai koalicijai nepriklausančių miesto tarybos narių.
„Gazprom“ KTE įsigijo 2003 metų kovo 31-ąją už 116,5 mln. litų. Elektrinės pirkėjai pasirašė sutartį ir kelis jos priedus – dėl šilumos kainos bei investicijų.
Narplioja teismas
Pirmajame sutarties priede numatyta, kad 5 metus šilumos energiją „Kauno energijai“, tiekiančiai ją gyventojams, KTE parduos už fiksuotą sumą.
Investicijų sutartis per 15 metų turi būti įgyvendinama dviem etapais – plečiant elektrinę už 162 mln. litų. Dar apie 238 mln. litų įsipareigota skirti viso elektrinės turto priežiūrai ir rekonstrukcijai. Jei susitarimo nesilaikoma, KTE savininkai Kauno miesto savivaldybei turi sumokėti baudą. Pirmasis investicijų etapas turėjo būti baigtas šių metų pradžioje, tačiau įvairiems elektrinės atnaujinimo darbams išleista tik 50 mln. litų.
KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis LŽ tikino, kad dėl baudos mokėjimo su Kauno valdžia bus deramasi. Mat KTE, šilumos kainas ėmus riboti Kainų komisijai, nebegalėjo gauti planuotų pajamų pagal sutartį su miesto savivaldybe. KTE prašymu teismas nagrinėja, ko šiuo atveju reikia labiau paisyti: 2003-iaisiais su savivaldybe pasirašytos sutarties ar Kainų komisijos numatytų kainų ribų. Jei teismas nuspręstų, kad sutartis svarbesnė, tada KTE iš miesto išsireikalautų gerokai didesnės sumos, nei dabar jai mokama už šilumos gamybą.
Prašo nemokėti netesybų?
A.Pranculis LŽ patvirtino, kad dėl savo teisės užsitikrinti didesnę kainą už šilumos energiją teisme kovojanti elektrinė mėgins perkalbėti savivaldybę ir „dalykiškai susitarti dėl netesybų mokėjimo“.
Kauno tarybos narys Jonas Koryzna pasakojo, kad prieš trejus metus savivaldybė elektrinei kartą jau nusileido dėl investicijų atidėjimo, todėl šį sykį netesybų klausimas bus sprendžiamas kitaip. Politikas neslėpė, kad iš KTE prašoma ne pinigų, o paslaugų miesto ūkiui. „KTE už 17 mln. litų galėtų suremontuoti „Kauno energijai“ priklausančias šilumos trasas. Tada energija neišgaruotų per kiaurus vamzdžius ir gyventojai „nebešildytų“ oro“, – aiškino J.Koryzna.
Paklaustas, ar to padaryti negalėtų pati savivaldybė, gavusi milijonines netesybas, jis nuo atsakymo susilaikė. J.Koryzna taip pat nekomentavo, ar privačiai elektrinei derėtų atnaujinti miesto turtą, kas rengs darbų pirkimo konkursą.
Aiškių atsakymų į šiuos klausimus neturėjo ir KTE vadovas A.Pranculis. Jis tik patvirtino, kad galimybė suremontuoti „Kauno energijos“ infrastruktūrą yra svarstoma.
Tokių galimų susitarimų šokiruotas A.Garbaravičius pabrėžė, kad miestas privalo laikytis sutarties, pasirašytos parduodant elektrinę. „Dar įdomiau, kad pati savivaldybė siūlo KTE nepervesti milijonų į biudžetą, o atiduoti juos „kitu būdu“. Juk niekas nepatikrintų, kiek šiluminių trasų ir už kokią kainą suremontavo elektrinė. Žmonės toliau mokėtų kosmines sumas už būstų šildymą, o tokį sandorį palaiminę politikai šildytųsi rankas naujame būste prie nuosavo židinio“, – neabejojo tarybos narys.
Jis tvirtino, kad KTE vargu ar galėtų teisėtai investuoti į savivaldybės ūkio atnaujinimą. „Nenormalus susitarimas. Savivaldybė ketina vykdyti natūrinius mainus – jai priklausančius pinigus mainyti į paslaugas. Kodėl? Nejaugi negalima išsireikalauti pinigų į biudžetą ir įprasta tvarka spręsti, kam juos skirti?“ – svarstė A.Garbaravičius.
Jo teigimu, Kauno mero Andriaus Kupčinsko viešai pasakyta frazė, kad 17 mln. litų yra palyginti nedidelė suma, verčia abejoti miesto vadovo kompetencija. „Kai reikia skirti milijoną litų gatvėms tvarkyti, apleistam darželiui remontuoti, suma pasirodo esanti didelė“, – stebėjosi politikas.
Nesiruošia investuoti
KTE, turėjusi plėsti 80 megavatų (MW) elektrinę, savo planų atsisako. Per penkerius metus šis objektas remontuotas tik tiek, kad galėtų atlikti savo pagrindinę funkciją – gaminti šilumą.
KTE savininkai įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Kauno elektrinė“, statysiančią visiškai naują 320-360 MW elektrinę. Bendrovės direktorius – „Dujotekanos“ vadovas R.Stonys. Jis, LŽ duomenimis, „Kauno elektrinėje“ turi gerokai daugiau akcijų ir teisių nei KTE.
A.Pranculis aiškino, kad, mažindama investicijas, „Gazprom“ neatsisakė plėsti verslo Lietuvoje. Esą tik nutarta neremontuoti senosios elektrinės, o maždaug už 1 mlrd. litų pastatyti naują. „Šiuos planus vargiai ar kas pakeis“, – LŽ sakė KTE vadovas.
Nauja elektrinė turėtų iškilti KTE teritorijoje, užimančioje 31,5 hektaro, ir būtų įrengta 7,5 hektaro žemės sklype, kuriame dabar yra nenaudojama krovimo-sandėliavimo aikštelė.
A.Pranculis paaiškino, kad pagrindinė naujos elektrinės užduotis bus gaminti ir parduoti šilumą miestui. Statybas norima baigti 2012-aisiais. Šiuo metu rengiami būtini dokumentai, netrukus ketinama skelbti naujos elektrinės statybų konkursą. Manoma, kad rangovas bus užsienio kompanija, subrangovai – Lietuvos įmonės. Jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gautas leidimas plėtrai, sulaukta bankų siūlymų dėl projekto finansavimo.
„Naujos elektrinės reikia, nes senosios rekonstruoti neverta. Ji vis tiek praras apie ketvirtadalį gaminamos šilumos energijos. Naujo objekto nuostolingumas tesiektų 10 procentų“, – tikino A.Pranculis ir pridūrė, kad galingesnė elektrinė atsipirktų per 10 metų.
Ieško alternatyvų
Miestas pagal sutartį dar 10 metų 80 proc. būstams ir įmonėms reikalingos šilumos privalo pirkti iš KTE. Kauno tarybos narys, Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas pasakojo, kad jau svarstoma, kaip miestas bus šildomas vėliau. Lietuvos energetikos institutas rengia alternatyvių šildymo šaltinių galimybių studiją. Tikimasi, kad, Europos Sąjungai suteikus dalinį finansavimą, mieste ar greta jo bus įrengta keletas katilinių, minimaliomis sąnaudomis galinčių gaminti šilumą. Jose būtų deginamos buitinės atliekos, šiaudai, skiedros.
„Naujos elektrinės reikia, nes senosios rekonstruoti neverta. Ji vis tiek praras apie ketvirtadalį gaminamos šilumos energijos. Naujo objekto nuostolingumas tesiektų 10 procentų“, – tikino A.Pranculis ir pridūrė, kad galingesnė elektrinė atsipirktų per 10 metų.
„Smulkių konkurentų nebijome, nes tokios katilinės tesugebės pagaminti penktadalį miestui reikalingos energijos. Statyti naują elektrinę apsimokės“, – įsitikinęs A.Pranculis.
Suma dar padidės
Kadangi planuojama statyti galingesnė elektrinė yra visiškai naujas objektas, nesusijęs su 2003 metais Kauno savivaldybės ir KTE pirkėjų pasirašyta sutartimi, A.Garbaravičius mano, kad miestui priklausytų dar didesnė netesybų suma.
„Jei senos elektrinės niekas nerekonstruos, teisiškai vertinant netesybos sieks maždaug keturis kartus didesnę sumą. Nejaugi už ją visą bus remontuojamos miesto šilumos trasos? Ar bandoma aiškinti, kad „Gazprom“ investuoja dar didesnę sumą, todėl nuo baudos turi būti atleista? Bet jie juk yra verslininkai, kurie nepelningo darbo nedarys.“
A.Garbaravičius įsitikinęs, kad KTE vadovas A.Pranculis, tvirtindamas, jog naujoji elektrinė gamins tik šilumą, sako netiesą arba ne visą tiesą: „Manau, kad ji gamins elektrą, kurios Lietuvai labai trūks, o šiluma bus šalutinis produktas ir jo pakaks miestui apšildyti.“
Naujas planas?
Tarybos narys mano, kad savivaldybei planuojant statyti katilines, o KTE – naują elektrinę, kartu rengiamas dar vienas planas – šiluminių trasų nuomos ar panaudos.
Esą apie tai byloja pokyčiai bendrovėje „Kauno energija“. Iš savivaldybei priklausančios įmonės vadovo posto buvo atleistas ilgametis direktorius. Neseniai valdybos pirmininkui Rimantui Gataučiui pasiūlyta užimti Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą. Šilumines trasas valdančioje „Kauno energijoje“, pasak A.Garbaravičiaus, svarbiausi postai dabar yra atitekę konservatoriams lojaliems žmonėms.
„Apie „Kauno energijos“ privatizavimą nesvarstoma, nes to daryti neleidžia įstatymai“, – LŽ teigė A.Pranculis. Į tai atsakydamas A.Garbaravičius pabrėžė, kad KTE ar kita su ja susijusi įmonė gali išsinuomoti, administruoti ar kitaip perimti „Kauno energijos“ valdymą. Juoba jei tam neprieštarautų arba net pati prašytų „Kauno energijos“ valdyba.
Dabartinis „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Vytautas Mikaila yra buvęs bendrovės „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius. LŽ šaltinių teigimu, V.Mikaila mielai bendrauja su „Dujotekanos“ vadovybe.
Kai kurie Kauno politikai neabejoja, kad artimiausiais metais „Kauno energijos“ vadovai ims lankytis miesto tarybos posėdžiuose ir pasakos apie itin sunkią įmonės būklę, kurią gali pakeisti tik privatus investuotojas. Stebimasi, kad prieš kelerius metus pelningai dirbusi „Kauno energija“ šiuo metu skaičiuoja nuostolius.
Jei KTE ar „Kauno elektrinei“ pavyktų užvaldyti šilumines trasas, po 10 metų miestas iš šių įmonių vėl privalėtų pirkti šilumos energiją, nes būtent jos turėtų kuo tą šilumą tiekti.
