„Sveikintina, kad „Kauno energija“ atnaujina vamzdynus, tačiau kur protingumo principas? „Laikinai“ negali išaugti į laikotarpius, skaičiuojamus savaitėmis. Problema ta, kad mes, vartotojai, neturime alternatyvų, todėl normalios rinkos taisyklės neveikia ir bendrovė gali nekreipti dėmesio į tai, ar jos klientai yra patenkinti gaunama paslauga, ar ne.
Suprasti akimirksniu
- Namų, likusių be karšto vandens, yra 34. Šilumos tiekimas daugeliui bus atnaujintas tik daugiau nei po mėnesio
- Alternatyvaus šilumos tiekimo nenumato teisės aktai. Kaip ir kompensacijos, palikus gyventojus be karšto vandens
- Pakeisti magistralinį vamzdyną buvo būtina, nes atskirose atkarpose jo amžius siekė 50 m
- Projekto vykdymo metu, skaičiuojant abi projekto dalis, bus pakeisti 1374 m 400 mm skersmens magistralinio šilumos tiekimo vamzdyno
Atsisakyti centrinio šildymo daugiabučiams dažnai yra neįmanoma arba bent jau labai keblu. Tarkime, kad šiuo atveju iš tiesų neįmanoma pagreitinti darbų. Tačiau esant normaliai konkurencijai, kompanija sugalvotų kompensavimo sistemą už patiriamus nepatogumus, nenorėdama prarasti klientų“, – nepatenkintas darbų Savanorių pr. sparta, kalbėjo A.Židonis.
Namų, likusių be karšto vandens, pasak jo, yra virš 30. Tačiau karšto vandens tiekimą visiems jiems žadama atnaujinti skirtingu metu: vieniems reikia iškęsti savaitę, kiti virdulyje pašildytu vandeniu priversti bus praustis daugiau kaip mėnesį.
A.Židonio nuomone, tokiu atveju gyventojams turėtų būti kompensuojama už patiriamus nepatogumus – sugaištą laiką šildant vandenį neefektyviais būdais arba važinėjant praustis pas gimines, draugus.
„Problema – teisės aktuose, kurie nenumato tokios klientų apsaugos“, – išvadą pateikė kaunietis.
Pajamas praranda ir bendrovė
Karšto vandens Savanorių pr. 151-ojo daugiabučio gyventojai neturi nuo rugpjūčio 24 d. Rugpjūčio 26d. A.Židonis kreipėsi į „Kauno energiją“, norėdamas sužinoti, kiek laiko šeimai teks tai kęsti. Rugpjūčio 29 d. sulaukta atsakymo – iki spalio 1 d.
Tą pačią dieną vyras kreipėsi į Kauno valdžią: pasiūlė valdininkams apsvarstyti, ar „Kauno energija“ turi teisę tokiam ilgam laikotarpiui išjungti karštą vandenį ir nekompensuoti už patiriamus nepatogumus. Galbūt galioja maksimalus palikimo be karšto vandens terminas?
Rugsėjo 2 d. sulaukta atsakymo, jog teisės aktai kompensacijų nenumato. Kauno miesto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas atliekamas griežtai laikantis patvirtintų darbų grafikų reikalavimų bei terminų, o šie nustatomi įvertinus darbų apimtis bei sudėtingumą.
Keleri metai „Kauno energijos“ atliekamos investicijos į miesto šilumos ūkio atnaujinimą yra didžiausios Lietuvoje.
Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas pabrėžė, jog jau keleri metai „Kauno energijos“ atliekamos investicijos į miesto šilumos ūkio atnaujinimą yra didžiausios Lietuvoje. Tai leido ženkliai sumažinti šilumos kainas bei patiriamus nuostolius šilumos perdavimo tinkluose.
„Įdomu tai, kad „Kauno energijos“ svetainėje pranešimas, jog bus sustabdytas šilumos tiekimas, atsirado tik rugsėjo 1 d., o mes be karšto vandens – nuo rugpjūčio 24 d.“, – pabrėžė A.Židonis.
Pasak jo, kenčia šioje situacijoje ne tik gyventojai, bet ir pati bendrovė: nesugebėdama dirbti sparčiai, ji praranda dalį pajamų – 1,5 mėn. gyventojai nemoka mokesčių už suvartotą karštą vandenį.
Kauniečio nuomone, yra du problemos sprendimo būdai. Pirma, rangovai turėtų dirbti keliomis pamainomis ir savaitgaliais, žymiai sparčiau, kad tik mažiau nepatogumų patirtų vartotojai. Antra, klientams turi būti siūlomos alternatyvos ar kompensuojama kasdien patiriama žala.
Atsiprašė už nepatogumus
Magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos projektas Savanorių pr. vykdomas dviem etapais, dviejose skirtingose atkarpose: nuo pastato Savanorių pr. 178A iki pastato Savanorių pr. 72 ir nuo pastato Savanorių pr. 196 iki pastato Savanorių pr. 178A.
Kaip patikino „Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka, kiekvienoje iš šių atkarpų dirba skirtingi rangovai, kurie žino, kad darbus reikia įvykdyti kaip įmanoma greičiau. Jų pateiktais duomenimis, iki rugsėjo 14 d. darbų baigtumas siekė 65 proc.
Tikimasi, kad šilumos tiekimas vartotojams bus atnaujintas iki numatyto termino, t. y. iki spalio 1 d. Gerbūvį atstatyti ketinama baigti iki lapkričio 1 d.
„Pirmiausia, ką galime padaryti, tai dar kartą nuoširdžiai atsiprašyti gyventojų, kad jiems tenka patirti šiuos nepatogumus. Tikrai suprantame, kad gyventi be karšto vandens apie mėnesį yra labai nepatogu, tačiau šiuo atveju nėra galimybių pakeisti magistralinio vamzdyno neatjungus šilumos tiekimo į pastatus ar tiekti šilumą iš kitų šaltinių“, – atsiprašė Ū.Staselka.
Taupo kauniečių pinigus
„Kauno energijos“ atstovo įsitikinimu, terminų, numatančių, kiek laiko galima netiekti šilumos vartotojams, teisės aktuose nėra numatyta. Pasak jo, pastaraisiais metais šilumos netiekimo laikas dėl hidraulinių bandymų sutrumpėjo nuo 2 sav. iki 2–4 d. (anksčiau siekdavo ir mėnesį), tačiau magistralinių šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos – visai kas kita.
Pakeisti šį magistralinį vamzdyną buvo būtina. Pirmiausia, dėl jo amžiaus, kuris atskirose atkarpose siekia jau 50 metų. Kitose – 40.
Rekonstrukcijų metu keičiamos gana didelės vamzdynų atkarpos ir paprastai – didelių skersmenų, reikia gauti daugybę leidimų ir suderinimų, o tai pareikalauja ženkliai daugiau laiko.
„Be to, šio projekto vykdymo laikas buvo derinamas ir prie Lietuvos verslo paramos agentūros paskelbto kvietimo teikti paraiškas daliniam projekto finansavimui, kad tokiu būdu būtų taupomi kauniečių pinigai. Atvejų, kai panašiam laikotarpiui šilumos tiekimas buvo sustabdomas dėl tinklų rekonstrukcijų buvo ir anksčiau, pvz., vykdant šilumos tiekimo magistralės rekonstrukciją A.Baranausko g.“, – patikino Ū.Staselka.
Keičiamam vamzdynui – pusė amžiaus
„Kauno energijos“ atstovas pritarė minčiai, kad bendrovė negaus nemažai pajamų, kurias galėjo gauti už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, tačiau, pasak jo, negalima visko matuoti vien tik pinigais. Pakeisti šį magistralinį vamzdyną buvo būtina. Pirmiausia, dėl jo amžiaus, kuris atskirose atkarpose siekia jau 50 metų. Kitose – 40.
„Tad, kalbėdami apie tai, kodėl šis vamzdynas keičiamas, pirmiausia turime kalbėti apie šilumos tiekimo patikimumą, o ne apie negautas pajamas. Jei šis vamzdynas būtų „sprogęs“ žiemą, tuomet kalbėtume ne tik apie negautas pajamas, bet ir apie namuose šąlančius žmones, sutrūkusius radiatorius. O ir pinigų tuomet būtų prarasta daugiau“, – paaiškino Ū.Staselka.
Antra magistralinio vamzdyno keitimo būtinumo priežastis – ateinančiais metais miesto savivaldybės numatoma kompleksinė Savanorių pr. rekonstrukcija, iki kurios būtina pakeisti visas komunikacijas. Tad ši vamzdyno rekonstrukcija buvo derinama ir prie miesto savivaldybės planų.
Trečioji priežastis – jau minėtas Lietuvos verslo paramos agentūros kvietimo teikti paraiškas daliniam projekto finansavimui laikas.
Ū.Staselka paneigė faktą, kad gyventojai apie šilumos netiekimą buvo informuoti pavėluotai. Pasak jo, informacija apie tai, kad nuo rugpjūčio 24 d. bus sustabdytas šilumos tiekimas pastatui Savanorių pr. 151, buvo paskelbta rugpjūčio 11 d. Tą pačią dieną ji buvo išsiųsta el. paštu ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams.
Alternatyvų nenumato teisės aktai
Darbus atskirose projekto dalyse atlieka rangovai – UAB „Miesto šiluma“ ir AB „Požeminiai darbai“ su subrangovinėmis organizacijomis. Darbininkų priežiūrą ir kontrolę vykdo šių įmonių atsakingi darbuotojai. Projekto techninę priežiūrą vykdo UAB „Inžinerinė mintis“. Prižiūri ir pati „Kauno energija“.
Projekto vykdymo metu, skaičiuojant abi projekto dalis, bus pakeisti 1374 m 400 mm skersmens magistralinio šilumos tiekimo vamzdyno (2 analogiški tokio paties ilgio ir skersmens vamzdžiai).
Projekto vykdymo metu, skaičiuojant abi projekto dalis, bus pakeisti 1374 m 400 mm skersmens magistralinio šilumos tiekimo vamzdyno.
„Alternatyvaus šilumos tiekimo varianto „Kauno energija“ pasiūlyti negali. Nei techniškai, nei teisiškai. Alternatyvaus šilumos tiekimo vamzdyno įmonė neturi, o kompensuoti vartotojų patirtų išlaidų šildant vandenį brangesniais būdais – elektra ar dujomis, bendrovė negali, nes to nenumato teisės aktai. „Kauno energijos“, kaip ir visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais ir prižiūrima Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos“, – patikino Ū.Staselka.
Iš viso „Kauno energija“ šiais metais pateikė rekordiškai daug – net 9 paraiškas Europos Sąjungos paramai tinklų rekonstravimo projektams gauti. Prašoma suma – 9,91 mln. eurų.
