Išžvalgius Kauno tvirtovės fortus, nustatyta, kad I pasaulinio karo metais tiesioginiuose koviniuose veiksmuose dalyvavo tik pietvakarinis Kauno tvirtovės sektorius, t.y. I, II ir III fortai bei tarpinės artilerijos baterijos. Todėl tik jų prieigos ir plotai tarp fortų gali būti užteršti artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės artilerinio apšaudymo ir šturmo. Kituose fortuose sprogmenų, likusių nuo I pasaulinio karo, greičiausiai nėra.
Žvalgybos metu kariai nustatė, kad šiuo metu tik VII ir IX fortai turi šeimininkus ir yra prižiūrimi, likusieji fortai – apleisti, apaugę augmenija, užteršti buitinėmis šiukšlėmis, neretai užtvindyti vandeniu.
Sprogmenų nerasta, tačiau, karių nuomone, šiomis teritorijomis būtina rūpintis atsakingiau: pavyzdžiui, reguliariai tvarkyti, užtikrinti, kad į fortus ir jų prieigas nepatektų pašaliniai asmenys, jaunimas.
Išvadose pažymima, kad 1998-1999 metais IV fortas buvo išvalytas, atlikti ištisinio išminavimo darbai, sutvarkyta drenažo sistema, tačiau, nutrūkus finansavimui, darbai sustojo. Greičiausiai dėl to, praėjus dešimtmečiui, ankstesnių tvarkymų beveik nebesimato. Be to, informacija apie atliktas standartinių sprogmenų neutralizavimo operacijas šiame forte dingo.
Kauno fortus tyrę kariai šįkart juose nerado nė vieno sprogmens. Tačiau karių nuomone, šiomis teritorijomis miestas turi rūpintis atsakingiau: pavyzdžiui, reguliariai tvarkyti, užtikrinti, kad į fortus ir jų prieigas nepatektų pašaliniai asmenys, jaunimas.
Norėtų pritaikyti įvairiems projektams
Kauno miesto valdžia turi planų perimti savo nuosavybėn VI fortą, jį valdyti ir juo disponuoti. Miesto vadovų nuomone, savivaldybė kartu su asociacijų, bendruomenių ir visuomenės atstovais galėtų imtis iniciatyvos panaudoti ir pritaikyti šį bei kitus Kaune esančius fortus kultūrinei, socialiniai ir turizmo paskirčiai. Šiuo metu Valstybės turto fondui iš 9 Kaune esančių fortų priklauso 4. 2 fortai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, IX fortą patikėjimo teise valdo Kauno IX forto muziejus.
