Prašoma ištirti ir įvertinti, ar nebuvo sąmoningai galimai pažeistos procedūros skirstant bylas teisėjams bei keičiant teismo posėdžių bylas nagrinėjančių teisėjų kolegijų sudėtis teismo posėdžio dienos išvakarėse ar posėdžio dieną. Įtariama, kad teisėjai buvo skiriami galimai apeinant teismuose įdiegtą elektroninę sistemą, kuri bylas teisėjams skirsto automatiškai, atsitiktine tvarka, o teisėjų kolegijų sudėtys buvo keičiamos be objektyvių priežasčių, neleidžiančių jau paskirtos teisėjų kolegijos teisėjams spręsti konkrečios bylos.
Teisininkams abejonių sukėlė Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, tarp kurių ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, veiksmai bei procesiniai ir procedūriniai sprendimai, prieštaraujantys civilinio proceso teisės ir procedūrinėms normoms bei susiformavusiai teismų praktikai.
„Versle konkurencija yra negailestinga, tačiau net ir nuožmiausiose kovose teismai negali tapti kovos įrankiu, kuriuo viena kariaujančioji pusė naudojasi kaip panorėjusi. Deja, Vievio paukštyno bankroto istorijoje teismų veiksmai mums kelia rimtų abejonių, kad pamatinės teisinės sistemos vertybės gali būti paminamos, todėl kreipiamės į atsakingas institucijas ir pareigūnus, ieškodami objektyvaus teismų sistemos atstovų veiksmų įvertinimo – tik tokiu būdu įmanoma išvengti sistemos klaidų, kurios gali sulaužyti žmonių likimus“, – sako Tautvydas Barštys, „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas.
Kreipimaisi atsakingoms institucijoms įteikti antradienį. Kiekvienos jų pagal savo kompetenciją prašoma įvertinti išdėstytus abejonių keliančius teisėjų darbo faktus. Nustačius pažeidimus, aplaidų darbą ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – prašoma imtis administracinių ir drausminių priemonių pažeidimams pašalinti, o kaltus asmenis nubausti.
