Vartų nėra jokiame uoste
Lapkritį į 15min.lt redakciją kreipėsi jachtą Kauno jachtklubo įlankoje jau ne pirmą dešimtį laikantis kapitonas Tomas (vardas pakeistas). Vyras teigia, jog prieš kelis metus įvykus pokyčiams UAB „Kauno Žalgirio jachtklubo“ akcininkų sąraše bei pasikeitus bendrovės direktorei, anot jo, prasidėjo „kažkas sunkiai suvokiamo“. Šių metų birželį buvo įrengti automatiniai prieplaukos vartai. Tomo teigimu, niekur pasaulyje to nėra ir dėl saugumo reikalavimų negali būti.
„Jei kiltų audra, o vartai būtų uždaryti, kas tuomet? Uostas negali būti uždaras. Sargai tikrai visko nesužiūrėtų“, – patikino vyras.
Tą patį tvirtino ir kitas kapitonas Garis. Tiesa, jis savo jachtą laiko kitoje įlankoje.
„Šiemet su kompanija nusprendėme apsilankyti Pažaislio festivalyje. Atplaukėme mano jachta į jachtklubo įlanką. Nesišvartavome: muzikos klausėmės iš laivo. Priėjo apsaugininkas ir liepė nešdintis. Neva, mes svetimi ir mums čia – ne vieta. Jau 10 metų lankau šią įlanką, to dar nėra buvę. Kompanijai sugedo nuotaika. Kaip gali uostas būti uždaras? Absurdas. Rugsėjį, apie 19 valandą, iš viso aptikau vartus uždarytus“, – tikino Garis.
Kaip gali uostas būti uždaras? Absurdas.
Ne pirmus metus jis plukdo vestuvininkus į jachtklubo teritorijoje įsikūrusią kavinę. Tačiau šiemet tai turėjo pamiršti. Už įplaukimą į įlanką pradėta reikalauti mokesčio.
„Aš jiems klientus atplukdau, o jie... Juk tik paleidžiu žmones ir išplaukiu, prie svetimos vietos nesišvartuoju. Tai dabar žmonėms, kuriuos plukdau ir kurie nori apsilankyti vienintelėje toje teritorijoje kavinėje, siūlau nueiti pėsčiomis iš mano įlankos. Nesąmonė“, – teigė Garis.
Šiam pritarė ir buvęs „Kauno Žalgirio jachtklubo“ akcininkas, jachtklubo teritorijoje veikiančios kavinės direktorės sutuoktinis Gintautas Volungevičius, paaiškinęs, jog prieplaukos vartai uždaromi 22 valandą, o kavinė vasarą dirba ilgiau.
Saugumas išaugo, vagysčių sumažėjo
Ne visi kapitonai piktinasi pokyčiais, kai kuriems prieplaukos vartai atrodo itin reikalingi ir netgi būtini. Štai prisistatyti viešai nepanoręs vyras, kuris dirba Kauno jachtklubo teritorijoje, tikino, jog per vieną vasarą buvo pavogti net devynių jachtų varikliai. Vagys darbuojasi taip, kad sargui sunku pastebėti patį vagystės faktą.
„Džiaugiuosi tuo, kad naktimis automatiniai prieplaukos vartai yra uždaromi. Dabar daug saugiau. Patinka man ir tvoros, atsiradusios sausumoje. Lietuvių mentalitetas itin žemas. Atvažiuodavo motociklininkai, dviratininkai ir raižydavo saulutes po teritoriją, kokiais greičiais jie čia lakstė. Atsirado broma – ramu. O kiek dar prišiukšlindavo poilsiautojai. Daug gero padarė nauji jachtklubo savininkai: atvedė elektrą, vandenį, molus sutvarkė. Žinoma, kalbu kaip dirbantis čia. Suprantu ir eilinius kauniečius, kuriems toks atsitvėrimas nepatinka“, – nuomonę išsakė vyras.
Dieną vartai atviri visiems
15min.lt dėl prieplaukos vartų įrengimo kreipėsi į Lietuvos saugios laivybos administraciją, kurios direktorius Robertinas Tarasevičius patikino, dar rugpjūtį sulaukęs pasipiktinusių kapitonų skundų. Tuomet jis pareikalavo „Kauno Žalgirio jachtklubo“ direktorę Stasę Rožukienę pasiaiškinti. Gavo pasiaiškinimą, kurį 15min.lt ir persiuntė, taip ir nesuformulavęs jokios Lietuvos saugios laivybos administracijos oficialios savos pozicijos – gali ar ne iš viso būti statomi tokie vartai.
Dar nebuvo atvejo, jog kažkas būtų neįleistas į prieplaukos teritoriją.
S.Rožukienės atsakyme į R.Tarasevičiaus rugpjūčio mėnesio paklausimą pabrėžiama, jog dar nebuvo atvejo, jog kažkas būtų neįleistas į prieplaukos teritoriją. Laivybos sezono metu prieplaukos vartai uždaromi nuo 24 valandos, atidaromi nuo 5 valandos ryto. Visą dieną jie yra atviri visiems, norintiems įplaukti.
„Vartai gali būti atidaromi ir uždaromi trimis būdais: rankiniu, GSM valdiklio ar pultelio pagalba. Bendrovės teritorijoje visą parą budi apsauga, kuriai sudaryta galimybė visais trim būdais atidaryti ir uždaryti prieplaukos vartus. Iškilus būtinybei, jie atidaromi ir laikotarpyje nuo 24 iki 5 valandos. <...> visiems vežėjams yra sudarytos vienodos sąlygos naudotis prieplaukos krantinėmis ir bokštinio krano paslaugomis, susimokėjus mokesčius“, – rašoma S.Rožukienės atsakyme Lietuvos saugios laivybos administracijai.
Rašte, kurį kaip atsakymą į klausimą dėl prieplaukos vartų įrengimo S.Rožukienė pasiuntė ir 15min.lt redakcijai, neužsimenama apie mokestį, kurį kitų įlankų kapitonai privalo susimokėti vien už įplaukimą į šią įlanką.
Priklauso ir dalis vandens
Šį rudenį vartai, o kartu ir ženklai „Privati teritorija“, išdygo ir keliose „Kauno Žalgirio jachtklubo“ teritorijos vietose sausumoje. Vienas jų atsirado prie įvažiavimo, kitas kartu su tvora bei vartais aklinai užtvėrė patekimą į pusiasalį. Šalia ženklo, kuris ir taip jau reiškia draudimą žengti bent žingsnį į teritoriją, nurodytas ir draudimas joje lankytis su šunimis bei dviračiais.
„R.Kalantos 124 teritorija yra privati. Prieš daugiau nei dešimtmetį joje esantys statiniai buvo privatizuoti, o prie tų statinių buvo suformuotas žemės sklypas, kurio paskirtis – rekreacinė. UAB „Kauno Žalgirio Jachtklubas“ valdo apie 11 ha dydžio teritoriją, į kurią patenka prieplauka su visais įrenginiais. Sklypas yra valstybės, tačiau valdomas „Kauno Žalgirio Jachtklubo“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Tą patį patvirtino ir S.Rožukienė, pabrėžusi, jog joks neteisėtas įlankos privatizavimas nevyksta, nes įlanka ir taip jau yra seniai privatizuota. Jachtklubo teritorijoje esantys statiniai (uostas, motelis, restoranas, sporto salė, sauna, teniso kortai pusiasalyje, Kauno miesto savivaldybės buriavimo mokykla „Bangpūtys“, laivų remonto įmonių garažai ir kt.) bendrovei nuosavybes teise priklauso nuo jos įsteigimo 1994 metais.
2005 metais „Kauno Žalgirio jachtklubui“ 66 metams buvo išnuomotas 10,6163 ha žemės sklypas, kurio sudėtyje yra 5,2980 ha vandens ploto ir 1,0725 ha miško ploto. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, bendrovei priklausantis žemės sklypas apima beveik visą įlankos teritoriją. Išskirtus nedidelius du sklypus nuomojasi kitos įmonės.
Anot S.Rožukienės, asmenų patekimas į išvardintus pastatus yra neribojamas, o papildomų saugumo priemonių pastatant privačios valdos ženklus bei tvoras imtasi dėl to, kad bendrovės teritorija, kurioje gausu labai brangaus turto, nuolat buvo niokojama bei apvagiama.
Pusiasalis – tik saviems?
Tačiau kelias į įlankos pusiasalį šiandien – visiškai uždarytas. Neseniai pastatytus ir grandinėmis apkaustytus vartus galima įveikti tik gavus administracijos leidimą.
15min.lt žurnalistai įsitikino, kad patekti į pusiasalį, kuriame veikia teniso kortai, kempingas, žmonės lengvai nebegali. Ne vienas atėjęs ir išvydęs tvorą, tiesiog numodavo ranka ir apsisukęs nueidavo. Sudėtingiau susigauti vakarienę tapo ir žvejams. Ar nepažeidžiamos šiuo atveju paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos? O jei įlankoje imtų skęsti žmogus? Į jachtklubo teritoriją atskubėjusioms pagalbos tarnyboms tektų įveikti ne vieną užtvarą.
S.Rožukienės redakcijai atsiųstame rašte teigiama, kad bendrovė nepažeidžia Žemės įstatymo nuostatų, kuriose nurodoma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų.
Marių pakrantės apsaugos juostomis asmenys gali praeiti tiek iš vienos bendrovės teritorijos pusės, tiek iš kitos. Jokių pretenzijų ar skundų dėl vartų ar „Privati teritorija“ ženklų S.Rožukienė teigia negavusi.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys gali praeiti pakrantės apsaugine juosta, tačiau neturi teisės vaikščioti ne į pakrantės juostą įeinančia žemės sklypo dalimi, taip pat užsiimti veikla be žemės sklypo savininko ar naudotojo sutikimo. Bendrovės teritorijoje visą parą budi apsauga, kuriai avarijos atveju yra sudaryta galimybė kuo skubiau iškviesti tarnybas ir atverti visus vartus. Nebuvo pasitaikę atvejų, kad apsaugos darbuotojai atsisakytų pagelbėti ar padėti nelaimės ištiktiems asmenims“, – pabrėžė S.Rožukienė.
Atliks patikrinimą
Vis dėlto, ar galėjo ant iš valstybės nuomojamo sklypo atsirasti tvoros? Ar pakrančių apsaugos zonos jomis išties nėra pažeidžiamos? Atsakydamas į klausimą Kauno miesto savivaldybės atstovas N.Valatkevičius patikino, jog šiame sklype, prieš statant bet kokius statinius, reikia gauti valdytojo sutikimą. Šiuo atveju tai yra Nacionalinė žemės taryba. Šiame sklype pastatytos tvoros, sprendžiant iš nuotraukų, yra I grupei priklausantys nesudėtingi statiniai, kuriems savivaldybės leidimo nereikia.
Nacionalinės žemės tarnybos specialistai patikino dar šiais metais atliksiantys valstybinės žemės naudojimo kontrolę.
Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžė, kad tvoros – ne jos, o statybų inspekcijos kompetencijos reikalas. Tačiau gautą skundą šios tarnybos specialistai užfiksavo ir patikino dar šiais metais atliksiantys valstybinės žemės naudojimo kontrolę, tai yra, bus patikrinta, kaip „Kauno Žalgirio jachtklubas“ laikosi sutarties dėl žemės sklypo nuomos sąlygų. Tokia kontrolė buvo atlikta ir pernai, tačiau pažeidimų neaptikta.
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras. Atsakymo, ar šiuo atveju nuostata nebuvo pažeista, iki paruošiant straipsnį iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gauti nepavyko. Departamento atstovams reikia atlikti išsamesnį tyrimą.
Dėl galimai neteisėto statinio, sudarančio kliūtį prieiti prie vandens, atsakymo dar nesulaukta ir iš Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyriaus.
