Jau per pirmąją koronaviruso bangą tai pradėjo daryti Santaros klinikos Vilniuje.
„Vienas svarbiausių tokių plazmos komponentų – neutralizuojantys antikūnai. Imuninės plazmos skyrimas asmeniui, kuris anksčiau neturėjo sąlyčio su konkrečiu infekcijos sukėlėju, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 patogenu, sukeliamas pasyvus, su antikūnais susijęs imunitetas. Šie antikūnai, jungdamiesi prie viruso, sumažina jo gebėjimą patekti į ląsteles. Tai gali sumažinti infekcijos riziką arba palengvinti ligos eigą jau sergant COVID-19 liga“, – teigė Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė Brigita Šitkauskienė.
Pasak Kauno klinikų Kraujo centro vadovės Dianos Remeikienės, donoras turi atitikti įprastai kraujo ar jo komponentų donorystei nustatytus reikalavimus.
„Pagal naujausias pasaulines rekomendacijas, turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų nuo visiško pasveikimo arba neigiamo testo rezultato iš nosiaryklės PGR metodu“, – teigia Kraujo centro vadovė.
Anot Kauno klinikų pranešimo, JAV daugiau kaip 70 tūkst. pacientų, sergančių COVID-19 liga, jau gydyti imunine kraujo plazma.
Pasak Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės, teoriškai plazmos, kurioje yra antikūnų prieš SARS-CoV-2, preparatai neturėtų mažinti vakcinos nuo COVID-19 infekcijos ar kitų vakcinų veiksmingumo. Tačiau išsamesni duomenys bus žinomi pradėjus plačiai taikyti tokio pobūdžio skiepus.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 76 tūkst. 36 asmenys, 44 tūkst. 625 – tebeserga, 30 tūkst. 449 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 637 žmonės.
