Kaip teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas, ketvertukai gimsta išties retai, o šiais metais ketvertuką galima vadinti Šimtmečio ketvertuku.
Penktadienio rytą Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengtoje spaudos konferencijoje Akušerijos skyriaus vadovas papasakojo apie šią džiugią naujieną, mažylių ir mamos sveikatą.
„Su mama susitikome pirmą kartą, kai buvo 11-ta nėštumo savaitė. Retas vaizdas, kai eina su vienu davikliu apimti visus keturis vaisius. Vaizdas nepakartojamas. Teko mamytę apraminti, padrąsinti tokiam iššūkiui. Paaiškinti įvairiais perspektyvas. Ji reguliariai atvykdavo į Kauną – kas dvi savaites. Tai buvo būtina, nes atvejis unikalus. Turime, kad du dvyniai – iš skirtingų kiaušinėlių, kiti du – identiški, iš vieno kiaušinėlio. Ir tokiems identiškiems dvyniams dažniau atsiranda kokių problemų. Dėl to reikėjo stebėti akyliau.
Nėštumas buvo sklandus. Sulaukus 22-tros nėštumo savaitės, kilo šiokių tokių rizikos faktorių - atsirado priešlaikinio gimdymo požymių. Galbūt nerimo šiokio tokio buvo. Vis dėlto, moters įsčios yra pritaikytos vienam vaisiui. Du vaisiai yra daug, trys – labai daug, keturi – beprotiškai daug. Pilvas buvo toks, kaip vieno vaisiaus į pabaigą nėštumo. Tuomet moteris buvo hospitalizuota ir iki 32-iejų savaičių bei 4 dienų išgulėjo pas mus“, – džiugiai kalbėjo V.Gintautas.
Paklaustas, kaip dažniausiai reaguoja moterys, sužinojusios, kad laukiasi ne vieno ir ne dviejų naujagimių, V.Gintautas patikino, kad reakcijos būna įvairios.
„Tai labai optimistiška šeima, tereikėjo padrąsinti, kad laukia nemenki iššūkiai. Ši mama puikiai laikėsi, stojiška moteris. Jokių nemotyvuotų skundų neišreiškė. Galėjo ir ilgiau nešioti vaisius, bet bijojome, kad gali prarasti planuotos operacijos pranašumą, kai esame visi pasiruošę operuoti. Galėjo įvykti ir gimdos pertempimas, tad grėstų nukraujavimas pagimdžius. Turime ribas, kiek mes galime tą nėštumą tęsti.
Tikiuosi, kad savivaldybė, į kurią sugrįš ši šeima, pasitiks ją tinkamai ir suteiks pagalbą“, – vylėsi V.Gintautas.
Per penkerius metus Kauno klinikose gimė trys ketvertukai. Pastarieji du – 2013 ir 2015 metais. Šis nėštumas, anot V.Gintauto, buvo ilgiausias. Iš viso Lietuvos istorijoje registruoti 6 tokie atvejai. Pirmasis, berods, 1969 m.
Gydytojas V.Gintautas: „Apie 20 žmonių pasitiko operacinėje 4 naujuosius Lietuvos piliečius. Malonu, kad tai atsitiko švenčiant Lietuvai šimtmetį“.
„Turi būti vienas toks gimdymas per 20 metų, bet štai ką turime dabar. Tris per penkerius metus. Ir visi pastarieji ketvertukai gimė Kauno klinikose, ne Vilniuje“, – stebėjosi gydytojas.
Anot jo, 90 proc. trynukų ir ketvertukų gimsta po pagalbinio apvaisinimo priemonių. Gydytojas neišdavė, ar ir šįkart buvo taip pat. Neatskleidė jis ir ketvertuko mamos amžiaus – įžengusi į ketvirtąją dešimtį.
Pirmasis panevėžiečių šeimos dvynys, kurį gydytojų komanda pavadino tiesiog A, gimė 1 808 gramų. Antrasis, B dvynys, mergaitė – 2 kilogramų ir 4 gramų. C dvynio svoris – 1 668 gramai. D dvynio – 1 504 gramai. Paklaustas, kaip taip pavyko, kad mergaitė – didžiausio svorio, V.Gintautas paaiškino, kad ji augo komforto zonoje.
„Įsivaizduokit, kokį svorį reikėjo mamytei nešioti. Vien naujagimiai kartu sveria apie 7 kg. Apie 4 litrai vaisių vandenų, placenta svėrė kiek daugiau nei 1 kg. Iš viso – apie 12 kg, – paskaičiavo gydytojas. – Visi vaikučiai gimę rodė didelį norą gyventi. Rodė balsą, mosikavo rankomis ir kojomis. Apie 20 žmonių pasitiko operacinėje 4 naujuosius Lietuvos piliečius. Kiekvienas kūdikis turėjo po gydytoją ir slaugytoją. Mūsų trijų brigada, dar anesteziologai, instrumentatoriai. Malonu, kad tai atsitiko švenčiant Lietuvai šimtmetį“.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė bei Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė, papasakojusios apie vaikučių sveikatą. Visi vaikučiai yra neišnešioti, šiuo metu jie dar laikomi reanimacijoje.
„Mamai pirmą parą tikrai pienelio neužtenka visiems keturiems mažyliams, tad džiaugiamės, kad esame įkūrę prieš kelerius metus donorinį pieno banką, kuris gelbsti dabar“, – teigė R.Tamelienė.
R.J.Nadišauskienės įsitikinimu, labai svarbu pasidžiaugti, kad Lietuvos gydymo įstaigos turi įrangą, padedančią tiksliai nustatyti daugiavaisį nėštumą.
Daugiavaisių nėštumų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Nes gausėja pagalbinio nėštumo – naudojama asistuojanti įranga.
„Džiugu, kad turime naujas reanimacijas naujagimiams. Daugiavaisių nėštumų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Nes gausėja pagalbinio nėštumo – naudojama asistuojanti įranga. Rizika didžiulė, tikrai ne visais atvejais galime suvaldyti situaciją. Tokiais atvejais grėsmės išauga 4 kartus. Tad tikrai noriu pasidžiaugti sistema, veikiančia Lietuvoje, ir puikia gydytojų komanda. Mes čia pasidžiaugsim, pasididžiuosim, o tai šeimai tikrai reikės dar daug pagalbos“, – ne taip džiugiai kalbėjo R.J.Nadišauskienė.
Pasak jos, kartu su šiuo džiaugsmu ateina ir daug medicininių, socialinių, psichologinių iššūkių.
„Ketvertukui prireikė nedidelės pagalbos kvėpuojant savarankiškai. Šiuo metu visi broliukai kvėpuoja patys, jiems pagalbos nebereikia. Sesutei tik reikia dar šiek tiek pagalbos. Laukia ilgas kelias, kol jie galės visi keliauti į namus“, – tikino Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja Eglė Lysovienė.
Pati gausiai apdovanota šeima nesutiko bendrauti su žiniasklaida.
