„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 04 26

Kauno ligoninės darbuotojai sutrikę: nors pavojingo darbo – tiek pat, priedas prie algos – perpus mažesnis

Su kovidiniais pacientais dirbantys LSMU Kauno ligoninės darbuotojai į pastarąjį algalapį žvelgė su nuostaba – nors darbo nesumažėjo, gavo perpus mažesnį priedą. Pasak jų, kitose regiono gydymo įstaigose niekas nepakito. Kauno ligoninės vadovybė aiškina, besirėmusi vasarį išleistu sveikatos apsaugos ministro įsakymu – priedą nuo šiol mokės tik už faktines su COVID-19 ligoniais išdirbtas valandas.
LSMU Kauno ligoninė
LSMU Kauno ligoninė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Į 15min redakciją kreipėsi keletas Kauno ligoninės darbuotojų, paaiškinę, kad nuo pernai metų lapkričio iki šių metų kovo mėnesio visiems, dirbantiems su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais, buvo mokami šimtaprocentiniai priedai, o dabar ligoninės vadovybė neva sugalvojo mokėti tik 50 proc.

LSMU Kauno ligoninės nuotr./LSMU Kauno ligoninėje
LSMU Kauno ligoninės nuotr./LSMU Kauno ligoninėje

„Išleido kažkokį įsakymą, vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kurio niekas nematęs. Kitos ligoninės vis dar moka tokius pat priedus. Nusprendė, kad tik mes nenusipelnėme?

Daugėja darbo, trūksta darbuotojų. Naktį (nuo 20 val. iki 8 val. ryto) dirba skyriuje po vieną slaugytoją. Neturi poilsio, o reikia 4 valandas dirbti su COVID-19 ligoniais ir turėti 4 valandas laisvas. Ir į švarią zoną lėk, ir pas pacientus lėk. Absurdas. Atveža pacientą, turi eiti į švarią zoną suvesti informacijos, tuomet kovidiniai lieka be priežiūros. Gerai, atidirbsim tą naktį, bet lai sumoka tai, kas priklauso.

Įdomu, iš Vyriausybės jie (Kauno ligoninės vadovybė – aut. past.) 100 proc. gal tebegauna? Gal pasilieka likutį sau?

Viena kolegė prisipažino gavusi tokią pačią algą su priedu, kaip ir anksčiau. Ar tai sąžininga, kad dirbdamas tą patį darbą gauni skirtingą atlygį? Tas leidimas ligoninei nuspręsti, kam kokius priedus skirti, mano nuomone, atveria duris korupcijai. Reiktų audito šiai ligoninei“, – įtartinai į viską žvelgė viešai prisistatyti nepanorusi Kauno ligoninės darbuotoja.

Pasak jos, neseniai Kauno klinikinė ligoninė ir Respublikinė Kauno ligoninė dar buvo atskiros gydymo įstaigos. Dabar jos sujungtos į bendrą LSMU Kauno ligoninę. Ji dirba buvusioje Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau tie, kurie dirba buvusioje Respublikinėje Kauno ligoninėje, vis dar, anot pašnekovės, sulaukė 100 proc. priedų.

„Visiems mums, dirbantiems buvusioje Kauno klinikinėje ligoninėje, sumokėta kam 50, o kam 60 proc. priedas už kovo mėnesį. Reanimacijos skyrius sukilęs. Daug dirba kursiokų kitur, tai visi gavo 100 proc. – ir tie, kurie Jurbarko ligoninėje, ir tie, kurie Kauno klinikose, Marijampolės ligoninėje. Jie gavo už kovą tiek pat, kiek ir už vasarį“, – stebėjosi skundo autorė, kalbanti ne tik savo, bet didesnės personalo dalies vardu.

10 pacientų ar 20 – taip pat pavojinga

Dar viena prisistatyti viešai nepanorusi Kauno ligoninės darbuotoja patvirtino kolegės kalbas. Ji spėlioja, kodėl nuspręsta staiga nebemokėti tokių priedų, kokie buvo mokami iki šiol. Gal dėl to, kad mažiau nei mėnesiui buvo sumenkęs COVID-19 sergančių pacientų skaičius?

„Domėjausi, skambinau į įvairias vietas. Paaiškinta, kad darbdavys turi teisę mažinti priedą – toks ministro įsakymas, kad jis sprendžia, kam mokėti 100 proc., o kam ne. Dabar vėl auga ligonių skaičiai, gal vėl tuos priedus pakels?

O šiaip, juk tai darbas su ypatingai grėsminga infekcija, tad koks skirtumas, daugiau ligonių ar mažiau? Užsikrėtimo rizika vienoda. Gal sumažinti priedus nusprendė dėl to, kad daugelis medikų ir pagalbinio personalo paskiepyti jau – mažesnis neva pavojus? Nežinau, belieka spėlioti“, – teigė pašnekovė.

Ji prisiminė, kad kovo mėnesį pasirašymui buvo pateikta šūsnis lapų, matyt, darbuotojai patys tuomet sutiko su priedų sumažinimu ir į tai per darbų gausybę net neatkreipė dėmesio.

Koks skirtumas, daugiau ligonių ar mažiau? Užsikrėtimo rizika vienoda.

„Keičiasi tie įsakymai kone kasdien. Ateini į darbą, šūsnį lapų pakiša. Neatkreipėm dėmesio, matyt, į plonybes.

Naktį su kovidiniais pacientais man tenka dirbti vienai. Didžiulis krūvis. Kartais nežinai, į kurią pusę lėkti. Išeini iš darbo visas šlapias. Sukamės kaip bitės. Juk lengvų ligonių į stacionarą neguldo. O ir su kovidiniais vieną minutę gali būti gerai, kitą – jau nebe. Tavo atsakomybė.

Vienos sesutės vyras mirė – parnešė užkratą į namus. Sunku iš moralinės pusės. Su širdimis daug kam iš kolegų blogai – vaistus ne vienas pradėjo gerti“, – bendrą situaciją ligoninėje nubrėžė darbuotoja.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LSMU Kauno ligoninė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./LSMU Kauno ligoninė

Vėliau ji pranešė išsiaiškinusi, kad priedus, remiantis ministro įsakymu, nuspręsta mokėti tik už su kovidiniais ligoniais praleistas, o ne visas išdirbtas valandas. Dėl to tie priedai, tikėtina, ir sumažėjo.

„Tačiau, kad ir kaip beskaičiuosi, nesigauna vis tiek tik 50 proc. tų kovidinių valandų. Matyt, kažkas kažką apskundė, atsirado pavydas lietuviškas ir štai...“, – spėjo pašnekovė.

Nebemotyvuoja ir 100 proc. priedai

15min kreipėsi į pašnekovės paminėtas kitas regiono ligones. Klausta, ar jose taip pat įsivyravo tokie pokyčiai dėl priedų dydžio.

Kaip 15min teigė Rūta Lukšienė, Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja, nuo 2020 metų lapkričio mokėti 60-100 proc. priedai už darbą su COVID-19 liga sergančiais pacientais (vadovautasi sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057).

Nuo 2021 metų vasario 27 dienos tvarka pakito – privaloma mokėti darbuotojams priedus, padidintus „proporcingai darbo laikui valandomis arba dienomis (priklausomai nuo įstaigos taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos)“.

„Kadangi esame atraminė ligoninė, skirta COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui, ir turime paskirtas terapijos ir reanimacijos lovas tiek Vidaus ligų, tiek Priėmimo-skubios pagalbos skyriuose, juose visada bus kontaktuojama su COVID-19 liga sergančiais pacientais, o į kitus skyrius šie pacientai gali ir nepatekti. Todėl minėtų skyrių ir Reanimacijos-intensyvios terapijos ir operacinės skyriaus darbuotojams buvo mokami 80-100 proc. priedai.

Stacionarizavus COVID-19 liga sergančius pacientus, kuriems reikalingas operacinis gydymas, arba prireikus kitų specialistų konsultacijų COVID-19 skyriuose, darbuotojams mokami darbo užmokesčio priedai pagal dirbtą laiką kontaktuojant su segančiais COVID-19 liga sergančiais pacientais“, – išskyrė R.Lukšienė.

Pradeda nebemotyvuoti ir 100 proc. priedas.

Ji patikslino, kad 2021 metais COVID-19 skyrių darbuotojams mokami 100 proc. priedai už faktiškai dirbtą laiką, nes visi skyriaus darbuotojai kontaktuoja su COVID-19 liga sergančiais pacientais.

Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje COVID-19 liga sergančių pacientų gali ir nebūti, tuomet už tas dienas, valandas priedas nemokamas, bet už dirbamas valandas likusiomis dienomis, kai gydomas COVID-19 liga sergantis pacientas, mokamas 100 proc. priedas.

„Sumuojant skyriuje užimtas ir laisvas dienas, valandas darbuotojas gaus mažesnį nei 100 proc. darbo užmokesčio priedą“, – paaiškino pašnekovė.

Pasak R.Lukšienės, būtų neteisinga aukščiau minėtų COVID skyrių darbuotojams išskaičiuoti darbo valandas.

„Pradeda nebemotyvuoti ir 100 proc. priedas, darbuotojai atsisako dirbti tokiuose skyriuose, o surasti naujų darbuotojų šiuo laikotarpiu yra beveik neįmanoma. Darbuotojai, dirbantys COVID-19 skyriuose, verti didesnių priedų nei 100 proc., nes darbas tokiuose skyriuose yra žymiai sudėtingesnis ir sunkesnis. Tačiau mokėti daugiau įstaiga neturi galimybės“, – patikino Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marijampolės ligoninė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marijampolės ligoninė

Toliau moka 100 proc.

Marijampolės ligoninės darbuotojai, kaip teigia šios įstaigos Ryšių su visuomene specialistė Aistė Visockienė, turi teisę į darbo užmokesčio pastoviosios dalies didinimą, jeigu teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ir atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas.

Konkretus darbo užmokesčio didinimo dydis 60–100 proc. intervale priklauso įvertinant darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.

„Karantino metu Marijampolės ligoninėje darbo užmokesčio pastovioji dalis 100 proc. didinama darbuotojams, dirbantiems II vidaus ligų skyriuje, kuriame gydomi COVID-19 liga sergantys pacientai, darbuotojams, dirbantiems reanimacinėse palatose, kuriose gydomi COVID-19 liga sergantys pacientai, ir Priėmimo skubios pagalbos skyriaus „nešvarioje“ zonoje, į kurią kreipiasi karščiuojantys ir turintys kitų COVID-19 ligai būdingų simptomų pacientai, darbuotojams.

Visuose kituose skyriuose darbo užmokestis didinamas 60-100 proc., atsižvelgiant atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, jeigu atitinkamą mėnesį buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos COVID-19 liga sergantiems pacientams. Taigi pas mus to, ko, kaip nupasakojote Kauno ligoninėje, nebuvo, – priedai mokami tokie pat, kaip ir kovo mėnesį“, – patikino A.Visockienė.

Kauno klinikos taip pat 15min patvirtino tai, kad pas juos priedų mokėjimo atžvilgiu taip pat niekas nepakito. Pagal įstatymą kaip nurodyta, taip ir mokama.

Priedas – tik už faktines valandas

Darbuotojų skundus 15min nusiuntė Kauno ligoninės vadovybei. Situaciją pakomentavo šios gydymo įstaigos atstovas spaudai Saulius Tvirbutas.

Jis paaiškino, kad vasarį buvo išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nuo vasario mėnesio dirbantiems tiesiogiai su COVID-19 pacientais skirti priedus tik už faktines valandas.

„Nuo vasario 1 dienos, sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nuo 60 proc. iki 100 proc. priedai dirbantiems su COVID-19 pacientais specialiuose juos gydančiuose stacionaro skyriuose mokami už faktiškai tiesioginio kontakto būdu dirbtą laiką su pacientais. Kitos darbo valandos apmokamos darbo sutartyje numatytais tarifais“, – paaiškino S.Tvirbutas.

Pasak jo, balandžio 22 dieną vykusiame posėdyje išsakyta pozicija, didinti priedus už balandį. Priežastis – auga pacientų skaičius.

Balandžio 22 dieną pranešta, kad nuo balandžio 26 dienos LSMU Kauno ligoninėje skiriama dar 30 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu.

Aktyviojo stacionarinio gydymo lovose su deguonies terapija šiuo metu gydomi vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai sudaro 54 proc. (82 pacientai), 50-64 metų amžiaus pacientai – 35 proc. (53 pacientai) visų COVID-19 pacientų. Jaunesnių nei 50 metų amžiaus pacientų skaičius siekia 11 proc. (16 pacientų). Reanimacijose kol kas didžioji dalis gydomų pacientų yra vyresni nei 65 metų amžiaus, tačiau pastebima, kad į stacionarą patenka vis jaunesni COVID-19 pacientai.

SAM: apmokėjimo tvarka nesikeitė

Klausimus 15min išsiuntė ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Kaip situaciją trumpai apibendrino Julijanas Gališanskis, SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas, apmokėjimo tvarka nesikeitė, o atlyginimo dydį gydymo įstaigos darbuotojams nustato gydymo įstaigos vadovas.

Priedai, anot jo, mokami ne už darbą karantino metu apskritai, o už tą laiką, kai darbuotojas faktiškai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams.

Jis pateikė ir platesnį komentarą. Neva Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra nurodyta, už kurį laikotarpį darbuotojui turi būti nustatytas padidintas darbo užmokestis. Ministerija nėra šio įstatymo rengėja, jis inicijuotas Seimo narių, dėl to SAM neturi įgaliojimų oficialiai aiškinti straipsnio dalies nuostatos.

Pasak SAM atstovo, vis dėlto, pastebėtina tai, kad padidintas darbo užmokestis pagal minėto įstatymo 321 straipsnio 1 dalį mokamas ne už darbą karantino laikotarpiu apskritai, bet už tuos atvejus, kai karantino laikotarpiu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

„Tai reiškia, kad darbuotojui padidintas darbo užmokestis mokamas, kai karantino laikotarpiu darbuotojas faktiškai organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.

Karantino laikotarpis, kai darbuotojas faktiškai neorganizuoja ir (ar) neteikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar nevykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, nepatenka į Įstatymo 321 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį“, – patikino J.Gališanskis.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad darbuotojui papildomos socialinės garantijos pagal įstatymą yra skiriamos tik už pavojingesnes (sudėtingesnes, rizikingesnes ir pan.) darbo sąlygas, tad akivaizdu tai, kad pavojingos darbo sąlygos yra tuo laikotarpiu, kada darbuotojas faktiškai susiduria su tokiomis pavojingomis sąlygomis, bet ne apskritai visą atitinkamą laikotarpį.

„Abejotina, ar gydytojui tiesioginio kontakto sąlygomis suteikus paslaugas sergančiam COVID-19 pacientui mėnesio pirmomis dienomis ir likusias mėnesio dienas toliau nebeturint kontakto su tokiu pacientu, darbuotojo darbo sąlygos ir toliau bus laikomos pavojingomis vien dėl to, kad mėnesio pradžioje buvo turėtas sąlytis su COVID-19 sergančiu pacientu“, – teigė SAM atstovas.

Skirta 65,2 mln. eurų

Pateiktas ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) komentaras. Kaip tikinama jame, darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu.

Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas 2020 metų lapkričio 7 dieną. Antro karantino metu šiam tikslui iš PSDF biudžeto skirta 65,2 mln. eurų (pervesta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ)).

Antro karantino metu šiam tikslui skirta 65,2 mln. eurų.

Lėšų poreikis kompensuoti spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su sergančiaisiais COVID-19 iš viso sudarė 3,3 mln. Eur, lapkričio – 13,7 mln. eurų, gruodžio – 17,3 mln. eurų, o 2021 m. sausį – 17,8 mln. eurų. Už vasario mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 13,1 mln. eurų.

Pirmojo karantino metu 2020-ųjų kovo-birželio mėnesiais kompensuojant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį.

Lėšos padidintiems atlyginimams mokėti skiriamos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) planinių lėšų, kur atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti buvo numatyta 45,6 mln. eurų. Taip pat iš PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšų, kurios, Vyriausybei sutikus, skiriamos ministro įsakymu.

PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos medikų darbo užmokesčio padidinimui, kaip tikina VLK, kompensuoti buvo naudojamos ir pernai. Lėšų poreikį atlyginimų didinimui dėl COVID-19 teritorinėms ligonių kasoms pateikia pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. VLK lėšas šiam tikslui perveda tik gavusi faktines ASPĮ ataskaitas.

Šiuo metu Ligonių kasos jau vertina ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už kovo mėnesį.

Kokio dydžio priedą mokėti darbuotojams, sprendžia pačios ASPĮ.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valstybinė ligonių kasa
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valstybinė ligonių kasa

„Informuojame, kad LSMU Kauno ligonei pagal vasario mėnesio gydymo įstaigos pateiktą paraišką buvo pervesta 940 312,77 euro. Kovo mėnesio pateikta paraiška 412 641,85 eurų sumai. Pagrindime nurodyta, kad skaičiuojama už proporcingai dirbtą laiką, kaip tai numato 2021-02-26 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-398 3 punktas“, – teigiama VLK komentare.

Trūko reglamentavimo

Kaip rašoma Lietuvos gydytojų sąjungos puslapyje, sąjunga dar vasario 1 dieną kreipėsi į SAM su prašymu paaiškinti, ar gydymo įstaigos darbuotojams, turėjusiems tiesioginį kontaktą su pacientu, kuriam patvirtintas COVID-19, turi būti didinama pastovioji darbo užmokesčio dalis, proporcingai dirbtam laikui, už COVID-19 liga susirgusių pacientų gydymą ir slaugą, ar už ataskaitinį kalendorinį mėnesį?

Kovo 2 dieną neva sulaukta SAM paaiškinimo, kad galiojančiuose tesės aktuose dėl darbo užmokesčio didinimo laikotarpio (ar mokama už mėnesį, dieną, valandą, minutę) COVID-19 atveju nebuvo reglamentuota.

Tuomet ministerija pateikė savo nuomonę, kad padidintas darbo užmokestis turi būti mokamas, darbuotojo darbą siejant tik su faktiškai pavojaus sveikatai sąlygomis išdirbtu laiku.

Todėl ir buvo pakeistas teisės aktas, kuriame šis klausimas tapo reglamentuotu: darbo užmokestis didinamas proporcingai darbo laikui valandomis arba dienomis (priklausomai nuo ASPĮ taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“