Rusijos koncerno „Gazprom“ valdoma KTE praėjusiais metais uždirbo beveik 26 mln. Lt grynojo pelno. Šis skaičius papiktino A.Kupčinską ir jis oficialiai kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją (VKEK).
„Bendrovės „Kauno energija“ Kauno miestui tiekiamos šilumos kaina yra didžiausia iš visų didžiųjų Lietuvos miestų. Mokesčių už šilumą ir karštą vandenį našta gula ant eilinių Kauno gyventojų – centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų. Kauno miesto savivaldybė gauna labai daug gyventojų prašymų, kuriuose pageidaujama atjungti jų gyvenamuosius būstus nuo centralizuotai tiekiamos šilumos įrenginių“, – rašoma VKEK pirmininkei Dianai Korsakaitei išsiųstame rašte.
Pasak A.Kupčinsko, prieš 7 metus miesto valdžios ir Rusijos koncerno „Gazprom“ pasirašyta ir iki 2018 metų galiojanti sutartis yra kenksminga Kaunui ir primeta monopolinę situaciją. Minėtoje sutartyje yra numatyta, kad savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno energija“ iki pat sutarties galiojimo pabaigos iš KTE privalo pirkti ne mažiau kaip 80 proc. miestiečių suvartojamos šilumos. Šiuo metu „Kauno energija“ iš KTE perka daugiau nei 90 proc. reikalingos šilumos.
„Prašome Valstybinės kainų ir energetikos komisiją ir jos pirmininkę įvertinti KTE gaunamą pelną, sprendžiant klausimą dėl KTE šilumos tiekėjui AB „Kauno energija“ parduodamos šilumos gamybos kainos pagrįstumo ir jos privalomo sumažinimo, atsižvelgiant į esamą situaciją“, – teigiama mero laiške.
Didžioji pelno dalis – iš elektros gamybos
Į viešai išplatintą Kauno mero kreipimąsi KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis reagavo greitai ir A.Kupčinsko išdėstytus argumentus pavadino sąmoningu gyventojų klaidinimu.
„Meras meistriškai žongliruoja informacija ir ją pateikia fragmentiškai. Būtų gerai, jeigu jis panagrinėtų ir kitus metus. Ne tik 2009 m. Taip, tais metais KTE pelnas šoktelėjo, bet tik iš elektros energijos pardavimo veiklos, o ne iš reguliuojamos šilumos. Taip pat klausimas merui: kur buvo savivaldybė, kai KTE, 2009 m. įvertinusi sumažėjusias dujų kainas ir šildymo kainas sumažinusi 15–20 procentų, iš karto sulaukė sankcijų iš tos pačios VKEK? Mes kainas norėjome sumažinti, deja, Lietuvoje savarankiškai to padaryti neleidžia įstatymai ir mes iš VKEK labai greitai sulaukėme neigiamos reakcijos. Tada nei mes, nei miestiečiai nematė savivaldybės paramos“, – teigė A.Pranculis.
Elektrinės vadovas suskubo paneigti ir A.Kupčinsko teiginius apie šilumos gamintojo monopolį. Anot A.Pranculio, laikinojoje sostinėje veikia du stambūs gamintojai – KTE ir „Kauno energija“.
„Savivaldybės įmonės „Kauno energija“ valdomi objektai galėtų pagaminti iki 70 proc. miestui reikalingos šilumos energijos. Pagamina tik apie 7 proc. Kodėl negamina daugiau? Todėl, kad nesugeba pagaminti pigiau. Tad kalbėti apie KTE kaip išnaudotoją mažų mažiausiai negarbinga“, – teigė A.Pranculis.
Komisija jau sumažino kainą
VKEK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės teigimu, komisija negali reguliuoti KTE pelno dalies, gaunamos už rinkoje parduodamą elektros energiją. Visa kita elektrinės pelno dalis, anot VKEK atstovės, yra griežtai kontroliuojama.
„Šilumos sektoriuje, kaip ir kituose energetikos sektoriuose, pelno norma yra griežtai reguliuojama ir tai yra 5 proc. turto vertės. Komisija lapkritį priėmė sprendimą ir vienašališkai nustatė mažesnę KTE šilumos gamybos kainą. Komisija 22,34 mln. Lt sumažino sąnaudas pelno sąskaita ir nustatė 2 ct/kWh mažesnę šilumos gamybos kainą (13,22 ct/kWh). KTE komisijos prašė patvirtinti 15,07 ct/kWh šilumos gamybos kainą. Kauno miesto savivaldybė svarstymo metu turėjo galimybę reikšti pastabas“, – tvirtino L.Kimutytė.
