Balandžio viduryje buvusius bendražygius konservatorius iškeitęs į galimybę atsisėsti į Kauno mero kėdę, R.Mikaitis šias pareigas eina jau beveik 4 mėnesius. „15min“ pabandė į R.Mikaičio sugebėjimą vadovauti miestui pažvelgti analitiniu žvilgsniu.
Koks turėtų būti geras miesto meras? Politologas Gintaras Aleknonis išskiria kelias miesto vadovui būtinas savybes. „Visų pirma, geras meras turi mokėti kalbėtis su žmonėmis ir suprasti, ko jiems iš tikrųjų reikia. Tai yra labai sunku, bet tai yra mūsų komunalinės politikos pagrindas. Geras meras privalo turėti viziją, ko jis tikisi iš miesto, kuriam vadovauja, ir kuo tas miestas turėtų tapti“, – sakė politologas.
„Tikru lyderiu gali vadintis tik tas meras, kuris turi idėjų. Taip pat labai svarbu, kad jis turėtų ne tik partijos, bet ir visuomenės palaikymą“, – savo kolegą papildė politologas Antanas Kulakauskas.
Filosofas Gintautas Mažeikis idealaus miesto mero portretą piešia dar drąsiau. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjo, meras visų pirma turi būti ne administracinis vadovas, o žmonių lyderis.
„Lyderis privalo turėti savo kultūrines, humanistines, humanitarines, socialines fantazijas ir utopijas. Lyderis turi nebijoti fantazuoti ir nebijoti būti už tai kritikuojamas“, – yra sakęs G.Mažeikis.
Palaikymas menkas
Tad, kurias iš šių savybių turi, o kuriomis negali pasigirti R.Mikaitis? Pradėkime nuo lengviausiai apčiuopiamos – žmonių palaikymo. Vasario pabaigoje įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dabartinio Kauno mero vadovaujamas Liberalų sąjūdis Kaune vos peržengė minimalų 4 proc. balsų slenkstį. Toks menkas rinkėjų pasitikėjimas šia politine jėga virto trimis Kauno tarybos mandatais. Iš beveik 110 tūkst. į rinkimus atėjusių kauniečių pirmumo balsus R.Mikaičiui atidavė vos 2326 rinkėjai.
Pagal šį rodiklį, dabartinį Kauno merą aplenkė net 17 į miesto tarybą prasimušusių politikų. Ar R.Mikaitį palaikančių kauniečių būrys padidėjo per beveik keturis po rinkimų prabėgusius mėnesius? Į šį klausimą atsakyti gali tik sociologinė apklausa arba nauji rinkimai.
Ragina nebijoti sušlapti
Architektas, visuomenininkas Audrys Karalius, mero postą lyginantis su kapitono pareigomis, įsitikinęs, kad R.Mikaitis ne visai nutuokia, kokia kryptimi turi būti nukreiptas Kauno laivas.
„Kaip žmogus jis yra labai malonus ir simpatiškas. Bet tikram kapitonui to nepakanka. Kol kas tai yra vienintelės savybės, kurias aš per daugelį metų turėjau progos pajusti. Aš manau, kad miesto meras turėtų būti tarsi didelio ir sudėtingo laivo kapitonas. Visų pirma jis turėtų žinoti, į kurią pusę jo laivas plaukia. Antra, jis turėtų žinoti, kodėl būtent ten yra plaukiama ir ką mes iš to laimėsime. Be to, jis turi turėti ne būrį, ne gaują, o komandą, kuri dirbtų darniai. Visų šitų požymių Kaune aš nematau“, – teigė A.Karalius.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu Kauno laivas tiesiog plūduriuoja vandens paviršiuje ir plaukia ten, kur papučia vėjas ar nuneša įvairios povandeninės srovės.
„Aš nematau jokio aktyvaus, veržlaus judėjimo pirmyn. Ir net nesu tikras, ar jis žino, į kurią pusę yra pirmyn. Tokio tūpčiojimo ir pasyvaus dreifavimo Kauno gyvenime yra per daug. Tiesa, tai nėra tik šios kadencijos valdžios problema. Būti visiems geram ir bandyti išsilaikyti vandens paviršiuje užimant tokias svarbias pareigas yra labai egoistiška. Aš merui palinkėčiau ne tik siekti išsilaikyti vandens paviršiuje, bet ir nebijoti sušlapti kostiumo ar susipurvinti rankų“, – R.Mikaitį drąsino visuomenininkas.
Vietoj idėjų – netrukdymas dirbti
Ar per pastaruosius ketverius metus, kai R.Mikaitis dirbo vicemeru, ar per šiuos keturis mėnesius, kai jis eina mero pareigas, viešojoje erdvėje buvo aptarinėjama, garsiai svarstoma bent viena originali šio politiko idėja?
„Būdamas vicemeru, jis pasirūpino Kauno pilies ir jos aplinkos sutvarkymu. Daugiau konkrečių įdomesnių jo idėjų neprisimenu. Situacija nepasikeitė ir dabar. Tiesa, aiškinama, kad šiuo metu visas dėmesys yra sukoncentruotas ties arena ir Europos krepšinio čempionatu. Tačiau matau, kad dėl tos pačios arenos daugiausiai pastangų deda savivaldybės administracijos vadovai, – kalbėjo praėjusią kadenciją Kaunui vadovavęs Andrius Kupčinskas. – Merui labai trūksta savarankiškumo. Bet tai yra suprantama. Koalicija yra didelė, o meras yra iš mažiausios frakcijos. Jį galima įvardyti mažumos meru arba tiesiog kompromisine figūra.“
Opozicijos lyderis A.Kupčinskas negali nekritikuoti postą iš jo paveržusio R.Mikaičio. Gal daugiau mero idėjų pamena jo pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas?
„Prieš kelias dienas meras paragino vėl pabandyti atgaivinti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po Vienybės aikšte projektą. Visi buvo pamiršę, o jis prisiminė. Kas dar? Kitos kokios nors iniciatyvos aš dabar neprisiminsiu. Čia reikėtų jo paties klausti. Aš tai labiausiai džiaugiuosi tuo, kad jis neblokuoja mūsų idėjų ir netrukdo mums dirbti“, – tvirtino socialdemokratų deleguotas vicemeras.
Nenori drebinti oro
R.Mikaitis, paklaustas, kaip galėtų įvertinti apie jį išsakytas „15min“ pašnekovų mintis, atsakė: „Aš esu tokio plano žmogus, kad tuščiai nenoriu oro drebinti. Viešųjų ryšių triukai, pigios akcijos tikrai ne man. Aš esu komandinis žaidėjas. Nenoriu kažko prisiskirti sau ar savo vaidmenį sureikšminti“.
Paprašytas prisiminti per ketverius metus, praleistus vicemero poste, įgyvendintus sumanymus R.Mikaitis tęsė: „Buvo bandymas įsukti požeminio automobilių statymo po Vienybės aikšte projektą. Mano asmeniniu kuravimu buvo kuriama viešoji įstaiga „Domus Pacis“, kuri rūpinosi Šv.Jurgio bažnyčios ir vienuolyno restauravimu. 2,5 metai buvo praleisti ruošiantis tarptautinėms Hanzos dienoms. Daug pastangų įdėjau dėl viešojo logistikos centro steigimo Kaune. Taip pat buvo turizmo kuravimo reikalai, Senamiesčio gaivinimo ir visokie kitokie dalykai, kuriuose man teko dalyvauti ir prisidėti.“
Kalbėdamas apie pastarųjų keturių mėnesių veiklos vaisius, meras paminėjo tuoj prasidėsiančias Panemunės tilto statybas, ryžtingus žingsnius modernizuojant energetikos sektorių, po Žolinės prasidėsiančią Veiverių, Jurbarko gatvių ir A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją.
Neišsišokti ir nesuklysti
Politologas A.Kulakauskas konstatuoja – nei dirbdamas vicemeru, nei atsisėdęs į mero kėdę, R.Mikaitis jokių lyderio savybių kol kas nepademonstravo.
„Ar tai dėl charakterio, ar dėl laiko stokos, ar dėl politinės situacijos – vienareikšmiai pasakyti negaliu. Jis šiuo atveju yra ne kaip lyderis, o kaip kompromisas. Kaip netikėtai jis tapo meru, taip pat netikėtai gali ir nelikti jo. Žmonės, tokioje situacijoje norėdami išlikti, stengiasi neišsišokti ir nerizikuoti suklysti“, – R.Mikaičio pasyvumo priežasčių bandė ieškoti A.Kulakauskas.
„Jis yra labai problemiškoje situacijoje. R.Mikaitis neturi tvirto užnugario. Jis yra kompromisinė figūra ir vien jau tai jam sukelia daug problemų. Lyderiu lengva būti, jeigu turi tvirtą užnugarį. Juo labiau, kad ši valdžia yra sudaryta intrigų pagrindu“, – kalbėjo politologas G.Aleknonis.
Tiek A.Kulakauskas, tiek G.Aleknonis ir kiti pašnekovai vieningai pripažino, kad R.Mikaitis yra tikra Vilniaus mero Artūro Zuoko (nuotr.) priešingybė. Anot specialistų, palyginti su sostinės vadovu, Kauno merui trūksta ambicijų, sumanymų, drąsos bei kitų tikriems lyderiams būdingų savybių.