Pirmieji spalio 28-osios rytą pranešimą apie, rodos, nesibaigiančius dviejų savivaldybių barnius, išplatino Kauno miesto savivaldybės atstovai. Iki tol kaltinti nebendradarbiavimu ir noru išdraskyti Kauno rajoną, šįkart Kauno miesto valdininkai nusprendė patys išvadinti rajono valdžios atstovus nesukalbamaisiais.
„Viską buvo galima susitarti“, – kaskart pabrėžtinai kartoja Kauno rajono valdžios atstovai, prieštaraudami Kauno miesto iniciatyvai, kuria siūloma leisti aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojams patiems nuspręsti, kurioje savivaldybėje – miesto ar rajono – jie norėtų gyventi. Aiškėja, kad bandymų susitarti ir bendradarbiauti opiausiais klausimais iš miesto pusės būta ne kartą ir ne du, jie truko bemaž dešimtmetį, bet būtent rajono vadovai kaskart nusigręždavo nuo realių susitarimų. Tokiai sakiniais pradėtas Kauno miesto savivaldybės pranešimas spaudai.
Toliau jame žodį tarė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, pabrėžęs, kad Kaunas jau seniai ir ne kartą siūlė spręsti opiausius klausimus, susijusius su rajono gyventojų naudojimusi miesto infrastruktūra ar paslaugomis, tačiau tuomet rajono vadovams tai nepasirodė aktualu – neva tai ignoravo.
„Susidaro įspūdis, kad jie tyčiojasi ne tik iš mūsų, bet ir iš savo gyventojų, kartais net atvirai meluodami. Apie „galimybes susitarti“ pradėta blefuoti tik pastaruoju metu, kai Kaunas ėmėsi šių klausimų iš esmės ir nutarė teirautis pačių gyventojų. Jeigu rajono valdžiai svarbiau ne žmonės, o kažkokie neaiškūs asmeniniai interesai ir politiniai reitingai, bet kokios derybos liks beprasmės“, – pranešime tikina Kauno miesto vadovas.
Rajoną aptarnauja 10 miesto maršrutų
Anot Kauno miesto savivaldybės atstovų, vienas svarbiausių klausimų, reikalaujančių bendro sutarimo – vieninga ir darni viešojo transporto sistema. Šiuo metu rajono savivaldybės teritoriją aptarnauja net 10 miesto maršrutų. Čia kursuojantys Kauno autobusai nuvažiuoja daugiau kaip 850 tūkst. km per metus, o tai kainuoja per 1 mln. eurų iš miesto mokesčių mokėtojų kišenės.
Vis dėlto, kaip teigiama pranešime spaudai, tai ne tik miesto biudžeto lėšų, bet ir gyventojų komforto klausimas. Mieste veikia vieninga elektroninio bilieto sistema, kuri užtikrina skaidrumą ir garantuoja patogų atsiskaitymą už keliones. O štai rajone žmonės turi bene vienintelę galimybę – priemiestiniuose rajono autobusuose pirkti popierinius bilietėlius už grynuosius atitinkamai pagal nuvažiuotą atstumą.
Tiesa, bilietėlio pas vairuotoją tenka specialiai paprašyti arba išvis vykti be jo, tad Kauno miesto valdžiai kyla pagrįsta abejonė, ar visi už važiavimą sumokėti pinigai yra sąžiningai apskaitomi.
Pasijuto ignoruojami
Pasak Kauno miesto valdžios, kadangi miestas ir dalis rajono teritorijų yra infrastruktūriškai susijusios, rajono gyventojai naudojasi ne vien rajono, bet ir miesto autobusais. Kauno miesto savivaldybė teigia rajono vadovus dar prieš kelerius metus kvietę sėsti prie bendro stalo ir susitarti, kad kelionės visiems taptų vienodai patogios bei vis labiau prieinamos.
Drauge su „Kauno autobusų“ atstovais buvo pateiktas konkretus planas, kaip elektroninio bilieto sistemą galima integruoti ir rajono viešajame transporte. Tai, kaip teigiama pranešime spaudai, būtų padėję gyventojams patogiau keliauti tarp dviejų administracinių teritorijų ir nesirūpinti dėl skirtingų apmokėjimo būdų bei už vieną kelionę su persėdimu nemokėti dvigubai.
Tuo metu Kauno mieste įdiegta elektroninio bilieto sistema sėkmingai veikia ir laikoma pažangiausia visoje šalyje, o prieš metus pristatytos išmaniosios programėlės „Žiogas“ dėka atsiskaitymas viešajame transporte tapo dar paprastesnis.
„Atrodytų, rajono vadovų interesas užtikrinti gyventojams patogias keliones turėtų būti savaime suprantamas. Vis dėlto praėjo jau bemaž 10 metų nuo elektroninio bilieto integracijos pristatymo rajono savivaldybėje, o jos vadovų tyla tęsiasi iki šiol. Norėdama šią tylą nutraukti, Kauno miesto savivaldybė rajono vadovams buvo pasiūliusi ir pilotinį projektą – e. bilieto sistemą įdiegti Raudondvario kryptimi vežančiuose autobusuose, kad gyventojai galėtų patys išbandyti. Rajono atstovai iniciatyvos nerodė ir toliau“, – rašoma pranešime spaudai.
Įtaria galimą sukčiavimą
Aiškių argumentų, kodėl nesiima konkrečių veiksmų dėl vieningos e. bilieto sistemos įdiegimo, rajono savivaldybė, kaip tikina Kauno miesto savivaldybė, taip ir nepateikė. Kauno miesto valdžia numato net to motyvus: gyventojų patogumas reikalauja investicijų, o iki šiol rajone lėšų gailėta ne tik viešajam transportui, bet ir vaikų darželiams, kitoms sritims.
Taip neva atsiranda sukčiavimo rizika, kai keleivių sumokėti pinigai už kelionę tiesiog „neįmušami“ į kasą.
Pranešime teigiama, kad šiuo metu beveik neįmanoma patikrinti, kiek keleivių važinėja rajono viešuoju transportu ir kokias lengvatas gauna, nes bilietėliai už keliones parduodami autobusuose mokant tik grynaisiais. Taip neva atsiranda sukčiavimo rizika, kai keleivių sumokėti pinigai už kelionę tiesiog „neįmušami“ į kasą.
„Įdiegus e. bilieto sistemą, vežimas taptų žymiai skaidresnis – apskaitos sistemoje fiksuojamas kiekvienas elektroninio bilieto pažymėjimas bei jo savininkui taikomos lengvatos“, – rašoma pranešime spaudai.
Norint įdiegti iki šiol nenaudotą sistemą, rajono savivaldybei reikėtų skelbti naują vežėjų konkursą, o tai, pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, sukeltų „grėsmę“, kad laimėti gali nebe tie patys vežėjai, kurie konkursus laimi neįprastai ilgą laiką.
„Šiemet Kauno rajono savivaldybės paskelbtas didelės apimties viešasis konkursas, kurio vertė – beveik 38 mln. eurų, o sutarties vykdymo periodas – 7 metai, dėl konkurenciją ribojančių konkurso sąlygų taip pat buvo sustabdytas teismo sprendimu. Užuot pripažinusi savo klaidas ir ištaisiusi nesąžiningo viešojo konkurso sąlygas, Kauno rajono savivaldybė pirmosios instancijos teismo sprendimą nutarė apskųsti apeliaciniam teismui.
Mums, kaip vežėjui, atrodo, kad paprasčiausiai bijoma konkurencijos ir visa ta baimė persiteikia per savivaldybės organizuotą viešąjį pirkimą. Tiesiog užsiima lobizmu“, – Kauno rajono savivaldybės skelbtą konkursą atvirai kritikavo jame dalyvavusios UAB „Transrevis“ direktorius Vladas Dapkus.
Planuoja aplenkti kapines
Elektroninis bilietas – toli gražu ne vienintelis klausimas viešojo transporto srityje, dėl kurio Kauno miestas, kaip teigiama pranešime, siekė rasti bendrą kalbą su rajono atstovais. Miestas siūlė diskutuoti bei tartis ir maršrutų planavimo klausimais, tačiau pastebėjo, kaip tikinama, piktybiškus rajono veiksmus, apsunkinsiančius gyventojų patekimą į svarbias teritorijas.
Kas turima omenyje? Iki šiol 150 maršruto autobusai, kursuojantys Mastaičių, Neveronių, Karmėlavos kryptimis, užsukdavo ir į Karmėlavos kapines, tačiau naujame rajono savivaldybės paskelbtame pirkime sustojimas prie kapinių, kurios svarbios tiek miesto, tiek rajono gyventojams, nebenumatytas.
„Nepaisant to, kad rajono gyventojus aptarnauja net 10 miesto autobusų maršrutų, rajono savivaldybei net po miesto išreikštų prašymų pasirodė neįmanoma prie maršruto pridėti nedidelį 700 metrų atstumą, kad žmonės galėtų patogiai pasiekti savo artimųjų amžinojo poilsio vietas. Vadinasi, vienas didžiausių kapinių tiek kauniečiai, tiek ir rajono gyventojai galės pasiekti tik sėdę į miesto autobusus“, – aiškinama pranešime spaudai.
Kauno rajono valdžia: „Tai – brutalus spaudimas“
Savo atsaką į visa tai pirmadienio popietę pateikė ir Kauno rajono savivaldybė.
„Tenka apgailestauti, kad Kauno rajono teritoriją siekiantys išdraskyti Kauno miesto vadovai ne tik nestabdo savo antidemokratinės iniciatyvos, bet ir toliau naudoja brutalius spaudimo metodus: melą, šantažą, pilkąsias viešųjų ryšių technologijas. Tikslas – priversti Kauno rajono savivaldybę teisintis, neigiamai nuteikti gyventojus, dirbtinai sukelti jų nepasitenkinimą.
Kauno miesto agitacija, siekianti sumenkinti Kauno rajoną ir diskriminuoti jo žmones vyksta įvairiais būdais: internete, lankstinukuose, socialiniuose tinkluose. Į kovą prieš kaimynus pasitelktos net Kauno miesto savivaldybės įmonės – „Kauno vandenys“, „Kauno švara“, užsakomuosiuose straipsniuose juodinama Kauno rajono savivaldybė.
Nesidrovima ir klastočių. Pavyzdžiui, platinami straipsniai su išgalvotu personažu, kurio vaikas neva nepatenka į Kauno rajono darželį, o situaciją komentuojanti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolantos Baltaduonytė giria Kauno miesto valdžios darbus ir peikia kaimyninį Kauno rajoną.
Dabar viešojoje erdvėje pasirodė naujas Kauno miesto viešųjų ryšių produktas. Šiame įžūliu melu ir demagogija persunktame rašinėlyje galima pritarti tik vienam teiginiui – derybos dėl bendros Kauno miesto ir Kauno rajono viešojo transporto sistemos iš tiesų vyksta seniai“, – rašoma 15min atsiųstame Kauno rajono savivaldybės komentare.
Kodėl nepasirodė Kauno rajono taryboje?
Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas tvirtina, kad 2017 m. spalį buvo pasiekti susitarimai beveik visais klausimais, reikėjo tik Kauno miesto savivaldybės politinio sprendimo. Toks sprendimas, anot jo, nebuvo priimtas. Pasak Kauno rajono valdžios, tai įvyko galbūt dėl to, kad Kauno rajono teritorijos išdraskymo planas jau tada buvo rengiamas ir reikėjo sukurti spaudimo įrankį gyventojams.
„Koks yra Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio „noras“ tartis su bendruomenėmis ir kolegomis, teko įsitikinti ne kartą. Kas ir su kuo tarėsi, kai buvo priimtas sprendimas išdraskyti Kauno rajono savivaldybę, išrankiojant geriausias teritorijas, paliekant kitai savivaldybei kapines, sodus ir sąvartynus? Ne tik Kauno meras, bet nė vienas jo komandos atstovas nesiteikė ateiti ir paaiškinti savo motyvų žmonėms, kai šį klausimą svarstė Kauno rajono savivaldybės taryba“, – kelia klausimą Kauno rajono savivaldybė.
Birštono merė: „Kauno miestas stato sienas“
Šių metų spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko Kauno regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame, be kitų klausimų, buvo daug kalbama apie bendros Kauno regiono viešojo transporto sistemos sukūrimą. Pasitarime dalyvavo aštuonių regiono savivaldybių merai arba jų atstovai.
„Konkurencija tarp savivaldybių neturi prasmės, čia tinka bendradarbiavimo kelias, todėl Europoje niekam nekyla minčių prisijungti kažkokias teritorijas“, – posėdyje pastebėjo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertas dr. Gediminas Česonis.
Jis papasakojo apie Tauragės apskrityje kuriamą vientisą funkcinę zoną. Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šilalės savivaldybės kuria naudojimosi viešuoju transportu paskatų sistemą, diegia bendrą bilietą, perka elektrinius autobusus, tariasi dėl atsiskaitymų.
Konkurencija tarp savivaldybių neturi prasmės, čia tinka bendradarbiavimo kelias, todėl Europoje niekam nekyla minčių prisijungti kažkokias teritorijas.
„Užteko dviejų susitikimų, kad savivaldybių vadovai suprastų, kad tokia sistema naudinga visiems“, – pasakojo G.Česonis. Panašiu keliu mėgina žengti Klaipėdos, Vilniaus apskritys.
„Naujajame Regionų plėtros įstatyme diskutuojama apie savivaldybių partnerystę, bendrą paslaugų teikimo sistemos kūrimą. Deja, Kauno miestas stato sienas. Tai bloga praktika“, – posėdyje pastebėjo Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Kauno atstovai pasišalino vidury posėdžio
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tuomet paragino posėdžio dalyvius kuo greičiau kurti bendrą regiono transporto sistemą.
Kaip teigiama Kauno rajono savivaldybės atsakyme 15min, šiame pasitarime dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras ir vicemeras Andrius Palionis, kuris pareiškė, kad nėra įgaliotas spręsti šį klausimą, tam esą reikia miesto tarybos sprendimo. Įpusėjus pasitarimui, abu Kauno savivaldybės atstovai pakilo ir išėjo.
„Tenka pastebėti, kad toks V.Matijošaičio ir jo komandos stilius – „vyresniojo brolio“ tonas, nesiskaitymas su kitų nuomone, vienašališkų sprendimų priėmimas – tapo įprastu.
Blogiausia, kad į siaurų egoistinių interesų tenkinimo lauką įtraukiami gyventojai, bendruomenės, ypač pažeidžiamos gyventojų grupės – vaikai, senjorai. Keliama sumaištis, sėjama nesantaika tarp miestiečių ir „išlaikytinių kaimiečių“, griaunami demokratinės savivaldos pamatai.
Šiuolaikiniame pasaulyje daugėja viešųjų paslaugų, kurias teikti vienos savivaldybės rėmuose tampa sunku arba neįmanoma. Todėl kviečiame Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį ne statyti sienas, o kartu su Kauno rajonu ir kitomis regiono savivaldybėmis plėtoti partnerystę, konsoliduoti išteklius siekiant geriau teikti viešąsias paslaugas gyventojams. Esame įsitikinę, kad toks bendravimo būdas yra kur kas naudingesnis ir malonesnis visoms pusėms“, – raginama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai.
