Šiemet dvyliktą klasę lankysianti kaunietė Ugnė Čepulytė su nerimu laukia mokslo metų pradžios. Tačiau ne dėl to, jog ši rugsėjo 1-oji – paskutinė mokykloje. Kauno „Santaros“ gimnazijos auklėtinė trečiadienį iškeliauja į Vokietiją, kur metus mokysis vienoje Getingeno mokykloje.
„Aišku, kad bijau! – neslėpė kalbinta moksleivė. – Juk tai ne tik nauja mokykla, žmonės. Ten kita kultūra, kita šeima, kurioje gyvensiu, galų gale visus dalykus reikės mokytis vokiečių kalba. Tačiau noras didesnis už baimę.“
Nors moksleiviai gali rinktis įvairias pasaulio šalis, kauniečiai pirmenybę teikia netoli nuo Lietuvos esančioms Europos valstybėms.
Vokietiją mergina pasirinko neatsitiktinai: iš šios šalies kilusi jos močiutė. „Mūsų šeimoje vokiškai kalba visi, todėl nutarusi metams vykti mokytis į užsienį, greitai apsisprendžiau dėl šalies, į kurią keliausiu. Be to, Vokietijoje anksčiau buvusios moksleivės iš mūsų mokyklos buvo labai patenkintos“, – pasakojo U.Čepulytė.
Asociacijos „Tarptautiniai moksleivių mainai“ duomenimis, mokytis į užsienį išvykstančių moksleivių Lietuvoje palaipsniui daugėja. Pavyzdžiui, 2008-2009 mokslo metams į įvairias valstybes mokslo metų ar vasaros programoms buvo išvykę 28 moksleiviai. 2009-2010 mokslo metais į užsienio šalis išvyksta 15 moksleivių iš Lietuvos.
Daugiausia moksleivių išlydi Kauno "Santaros" gimnazija
Pasak Kauno miesto savivaldybės Neformaliojo švietimo poskyrio vyriausiosios specialistės Vilijos Adaškevičienės, savivaldybė dar tik pradėjo rinkti duomenis apie tai, kiek moksleivių iš Kauno kasmet išvyksta metams, semestrui ar vasaros programoms mokytis į užsienį. Tačiau ir iš negalutinių duomenų aišku, kad šiuo metu lyderė – Kauno „Santaros“ gimnazija. 2003-2009 metais, dalyvaudami moksleivių mainų programose, į įvairias Europos šalis mokytis buvo išvykę 16 „santariečių“. Po keletą moksleivių į užsienį išleido arba planuoja išleisti Kauno „Aušros“, VDU „Rasos“ ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijos.
Pasak asociacijos „Tarptautiniai moksleivių mainai“ direktorės Gintarės Vaiškūnaitės, tarp lietuvių moksleivių šiemet populiariausios buvo Japonija, JAV ir Lotynų Amerikos šalys. „Pastebime, kad moksleiviai tampa drąsesni, atviresni naujovėms. Anksčiau populiarios valstybės būdavo Danija, Vokietija, o dabar moksleiviai labiau domisi egzotiškesnėmis, tolimesnėmis valstybėmis. Galbūt ne tokios populiarios jau keliaujant pažintos šalys, pavyzdžiui, Vengrija, Slovakija, Austrija. Tačiau kasmet keletas moksleivių vyksta ir ten“, – sakė G.Vaiškūnaitė.
Kauniečiai kol kas pirmenybę teikia nedaug nuo Lietuvos nutolusioms šalims – Belgijai, Danijai, Vokietijai. Tiesa, šiuo metu pora Kauno Jono Jablonskio gimnazistų mokosi JAV.
Kai kurių moksleivių norą atvėsina tėvų nerimas. Jie baiminasi, jog savarankiško gyvenimo neragavęs jaunuolis nemokės pritapti prie svetimos aplinkos ir kultūros.
Vaikų norus atvėsina tėvų nerimas
Ne vieną moksleivį mokslams į užsienį išleidusi Kauno „Santaros“ gimnazijos mokytoja Angelina Petrauskienė įsitikinusi, kad tokia patirtis moksleiviams labai naudinga. „Sugrįžusieji po metų užsienyje būna kur kas savarankiškesni nei bendraamžiai. Be to, gyvendami kitoje kultūroje, svetimose šeimose, moksleiviai ne per autobuso langą, bet tiesiogiai pažįsta tos šalies gyventojus ir jų gyvenimą“, – mokslo metų užsienyje naudą nurodė pedagogė. Pašnekovė sakė pastebėjusi, kad sunkiausiai tokiai patirčiai ryžtis ne patiems moksleiviams, bet jų tėvams. Baimes, kad metus vaikas gyvens pas svetimus žmones, už tūkstančių kilometrų, sustiprina ir programos organizatorių keliami reikalavimai: vaikus išlydėję tėvai ir kiti artimi žmonės pusę metų moksleivių negali lankyti. Tai esą daroma pačių vaikų labui, kad jie lengviau adaptuotųsi svetimoje aplinkoje.
„Visus rūpesčius galima vienaip ar kitaip išspręsti. Kai yra „Skype“, kitos šiuolaikinės ryšio priemonės, gali kalbėtis kasdien. Tačiau geriau per daug dėmesio vaikui nerodyti, kad jis negyventų dviejose vietose, bet pasinertų į gyvenimą ten“, – savo patirtimi dalijosi kaunietis Arvydas Giedraitis. Jo dukra Aušra praėjusius mokslo metus praleido Belgijoje. Pasak moksleivės mamos, Laimos Giedraitienės, pradžioje dukrai buvo kilę problemų dėl kalbos – mokykloje kaip antrą kalbą prancūzų besimokiusi moksleivė Belgijoje šia kalba studijavo visus dalykus. Taip pat skyrėsi mokymosi sistema, todėl dešimtą klasę Lietuvoje turėjusi lankyti Aušra Belgijoje kai kuriuos dalykus mokėsi kartu su vienuoliktokais. „Buvo sunkumų, tačiau sugrįžusi ji jų beveik neprisimena. Viską atpirko kelionės (dukra gyveno keliauti mėgstančioje šeimoje, kuri ją visur kartu veždavosi). Liko įgyti įgūdžiai, dukra tapo savarankiška“, – sakė L.Giedraitienė.
Sugrįžę gali pasirinkti
Besiruošiantiems mokytis užsienyje moksleiviams ir jų tėvams nerimą kelia mintis, jog sugrįžusiems vaikams teks kartoti žemesnės klasės kursą. Tačiau, pedagogų ir mainų programų organizatorių teigimu, sprendimą, kurioje klasėje – žemesnėje ar ne – mokytis, priima pats moksleivis ir jo mokytojai. „Mokyklos turi teisę sudaryti komisijas ir patikrinti moksleivių žinias. Tačiau dažniausiai moksleivis asmeniškai susiderina su atskirų dalykų mokytojais ir, esant reikalui, savarankiškai pasimokęs atsiskaito už „skolas“. Tačiau, jei moksleivis pats jaučiasi netvirtai, gali pasirinkti kartoti kursą toje pačioje klasėje, kurią turėjo lankyti išvažiuodamas“, – sakė A.Petrauskienė. Pavyzdžiui, Belgijoje pernai mokiusis A.Giedraitytė kol kas nėra apsisprendusi, kurią – dešimtą ar vienuoliktą – klasę ji šiemet lankys. „Mokykloje jai leido mėnesį palankyti vienuoliktą klasę. Jei matys, kad per sunku, galės grįžti į dešimtą“, – sakė L.Giedraitienė.
Tačiau ne visų mokyklų pedagogai skatina moksleivių mainus. Asociacijos „Tarptautiniai moksleivių mainai“ direktorės G.Vaiškūnaitės teigimu, mokyklos kartais nesupranta mainų esmės:
„Kartais pedagogai ir mokyklų vadovai nesupranta, kaip moksleivis gali mesti mokslus Lietuvoje ir išvykti metams į kitą šalį. Todėl kai kuriems sugrįžusiems moksleiviams tenka kartoti programas, nes mokyklos sunkiai leidžiasi įkalbamos rasti kompromisą. Yra atvejų, kad mokyklos net nebeleidžia grįžti moksleiviui į tą pačią mokyklą. Tokiu atveju moksleiviai atsisako minties išvykti. Tačiau su metais problemų mažėja, nes pedagogai mato, kokie pasikeitę moksleiviai grįžta po mainų programų. Tiesa, iki šiol mainų metai nėra niekaip įstatymiškai deklaruojami. Galbūt todėl visuomenėje dar gajūs mitai, susiję su mainų programomis, kuriose gali dalyvauti moksleiviai.“
Svetimšalių moksleivių nedaug
Tarptautinės moksleivių mainų programos tarpininkauja ne tik iš Lietuvos išvykstantiems, bet ir čia mokytis pageidaujantiems moksleiviams. Tačiau tokių gerokai mažiau nei išvykstančių: asociacijos „Tarptautiniai moksleivių mainai“ duomenimis, per 9 metus, kiek veikia asociacija, į įvairias šalis išvyko 150 Lietuvos moksleivių. O Lietuvoje metus, semestrą ar vasaros programose mokėsi ir dalyvavo 15 moksleivių.
Per 9 metus iš Lietuvos į užsienį mokytis buvo išvykę 150 moksleivių.
Pasak G.Vaiškūnaitės, Lietuva įdomiausia vokiečių moksleiviams. Semestrą, metus ar vasaros kursuose čia yra dalyvavę ir mokinių iš Belgijos, Olandijos. Tiek mainų programų organizatoriai, tiek mokyklų, kuriose jie mokėsi atstovai, tvirtina, kad sudėtingiausia – surasti šeimų, kuriose užsieniečiai galėtų gyventi. „Šeimos moksleivius priima savanoriškai, ne dėl finansinių priežasčių. Tačiau šeimos Lietuvoje yra dar gana uždaros ir sunkiai įsileidžia naują žmogų į savo namus. Vis dėlto tie, kurie ryžtasi ir priima moksleivį, atvykusį iš kitos šalies, pas save, atiduoda visą šilumą tam žmogui“, – sakė asociacijos direktorė. Tuo metu mokytojai užsiminė, jog sunkumų kyla ir mokyklose, nes trūksta specialistų, kurie savo dalyką galėtų tinkamai išdėstyti moksleiviui, kalbančiam vokiečių, anglų ar prancūzų kalba.
Naudinga informacija
Moksleiviai, susidomėję mokslu užsienyje, informacijos gali rasti interneto puslapyje www.yfu.lt nuo š.m. rugsėjo 1 d., kada ir prasidės konkursai į kitų mokslo metų programas. Reikalavimai kandidatams nedideli: pirmiausia moksleiviai turi norėti išvykti mokytis svetur, turėti tinkamus socialinius įgūdžius (visgi reikės gyventi naujoje šeimoje ir bendrauti su vietiniais bendraamžiais), reikia turėti vidutinius arba geresnius nei vidutiniai mokymosi rezultatus, gerai mokėti anglų ar vokiečių kalbą. Atrankos į programas paprastai vyksta nuo rugsėjo 1 d. ir iki vasario, priklausomai nuo moksleivių susidomėjimo. Vėliau vyksta programų organizavimas. Tarptautiniuose moksleivių mainuose gali dalyvauti 15-18 metų amžiaus moksleiviai.
