„Kreipiuosi pagalbos į žiniasklaidą, nes tai – paskutinė viltis surasti teisybę ir užtikrinti tinkamas sąlygas mokiniams. Kauno Viktoro Kuprevičiaus progimnazijoje nuo sausio yra utėlių protrūkis. Mokykla ne tik kad niekaip nesugeba išspręsti šios problemos, bet kategoriškai ją neigia. Rezultatas – iš vienos klasės išplito utėlės į penkias klases. Čia mūsų žiniomis, o tikrą mastą žino tik mokyklos valdžia.
Mokyklos seselė, patikrinusi vaikus, teigia, kad nerado nė vienos utėlės, nors tėvai namuose patikrinę jų randa. Jei mergaites tikrina net neišrišus plaukų, kaip ji gali kažką pamatyti? Neranda, bet teisinasi, kad jomis vaikas galėjo užsikrėsti viešajame transporte. Arba galėjo atsinešti vaiko tėvas iš laisvo elgesio moterų. Ir, vis dėlto, koks skirtumas, kas ir iš kur jomis užsikrėtė, jei kitų mokinių tėvų niekas neįspėjo?“ – problemą išdėstė viešai prisistatyti nepanorusi vienos mokinės mama.
Kaip užtikrinti vaikų sveikatą ir tinkamas ugdymo sąlygas, kai mokykla problemos nemato?
Dukra užsikrėtė dukart
Pasak skundo autorės, kai tėvai išreiškė nepasitenkinimą progimnazijos vadovybei, sulaukė pasiūlymo keisti mokyklą.
„Mokykla yra direktorės nuosavybė? Nepatinka utėlės – išeik?! Daug skirtingų klasių tėvų skundus siuntė Užkrečiamų ligų ir AIDS centrui. Sulaukėme atsakymo, kad jie gali tik įpareigoti Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistą, dirbantį ugdymo įstaigoje, sukontroliuoti situaciją. Čia ir vėl atsimušėme į sieną, nes ši specialistė yra ta pati mokykloje dirbanti seselė, kuri teigia, kad utėlių nėra aptikusi. Tai kaip užtikrinti vaikų sveikatą ir tinkamas ugdymo sąlygas, kai mokykla problemos nemato, o jei jau būna priremta prie sienos, net neįspėja tėvų?“ – retoriškai klausė moteris.
Jos pačios vaikas utėlėmis buvo dukart užsikrėtęs sausį. Rado jų šukuodama atžalai plaukus. Moteris įsitikinusi, kad dukra užsikrėtė mokykloje, nes niekur kitur nėjo ir pas juos namuose niekas nesisvečiavo. Šiuo metu, pasak pašnekovės, yra užsikrėtę priešmokyklinių ir 2–3 klasių vaikai. Jie šiuo metu mokyklos nelanko.
„Balandžio 5 dieną viena mama rūbus pamerkė dėl utėlių ir rado vandeny kelias. Pirma ant kūdikio aptiko vieną ropojančią ir tuomet patikrino kitą savo vaiką – antrokę. O kai maniškė turėjo jų sausį, tai tikrino visus mokinius, bet, aišku, pasakė, kad nieko nerado. Visuomet taip sako. Tie, kas aptiko utėlių, neveda vaikų į mokyklą.
Pirmadienį kalbėjau su keliomis mamomis iš kitų klasių, tai sakė, net netikrino jų vaikų. Visi pradinukai kabina striukes į vieną rūbinę, tai sunku sužinoti, nuo ko užsikrėtė“, – teigė moteris.
Direktorė: utėlių nerasta
15min pirmadienį susisiekė su Viktoro Kuprevičiaus progimnazijos direktore Irena Švėgždiene. Ši neigė kalbas apie utėlių protrūkį mokykloje ir užsiminė iš vienos moksleivio motinos sulaukusi psichologinio teroro.
„Nesakysiu to, ką penktadienį man viena mama sakė. Tai galima būtų pavadinti psichologiniu teroru, bet tiek to, tėvai visuomet teisūs. Balandžio 4 d., popiet, feisbuke tarp tėvų pasklido informacija, kad viena mergaitė turi utėlių. Kitą dieną iš ryto visuomenės sveikatos centro specialistė, turinti didelę patirtį, su padidinamuoju stiklu perėjo visas pradinukų klases, patikrino daugiau nei 200 vaikų. Viskas registruojama knygoje. Klasių mokytojos pasirašo, kad utėlių tikrai nerasta nė vienoje klasėje. Pati perėjau per klases ir paprašiau, kad būtų informuoti tėvai apie pasklidusias kalbas ir atliktą patikrą. Kad nėra utėlių.
Aš negaliu netikėti specialiste. Ji ne kokia jaunutė, nemačiusi tų vabaliukų. Tai specialistė, žinanti, ką daro“, – teigė direktorė, įvardijusi, kad iš viso progimnazijoje yra 19 klasių, neįskaičiuojant priešmokyklinių klasių.
Ir anksčiau, anot I.Švėgždienės, buvo pasklidusios kalbos apie galimai atsiradusias utėles. Patikros vykdytos ir tuomet. O ir specialistė, net nesulaukusi jokių signalų, „kartkartėmis patikrina vaikus“. Iš viso šiais metais moksleiviai dėl utėlių tikrinti jau tris kartus.
Iš viso šiais metais moksleiviai dėl utėlių tikrinti jau tris kartus.
„Negaliu pasakyti, kad tikrai niekada nieko nebuvo. Bet tai, kas dabar kalbama, tikrai taip nėra. Iš kur tos kalbos tuomet? Žinau vieną mamą, kuri taip pasakė. Paskambino penktadienį, neprisistatė ir koneveikė mane. Neva tai mes žinome ir slepiame. Tikrai neslepiu. Gyvenu šioje visuomenėje ir žinau, kad gali važiuojant autobusu, lankantis baseine, bet kur bendraujant, vaikams besidalijant šukomis ar dar kažkuo, visur gali atsitikti tokia bėda, net ir labai švariuose namuose. Bet mes tikrai tikriname, reaguojame į bet kokį signalą. Ar kas nors nori ką nors paniekinti tomis kalbomis, nežinau. Truputį gaila, kad tėvai manipuliuoja kažkuo“, – pabrėžė direktorė.
Ji teigia nesulaukusi savame kabinete nė vieno tėvo ar mamos, kurių vaikai galimai užsikrėtė utėlėmis. Paklausta, ar kada anksčiau mokykloje buvo fiksuotos utėlės, direktorė prisiminė tik senesnį įvykį, kada vienas mokinys grįžo užsikrėtęs utėlėmis iš vasaros stovyklos.
„Ir tai nutiko ne mokykloje, o stovykloje. Bet kad jau kilo toks skandalas, atsiklausę tėvų dažniau tikrinsime vaikus – kas savaitę ar kas dvi“, – pažadėjo direktorė.
Tikrins ir specialistai
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras informavo, kad utėlių protrūkiai – ne šios įstaigos kompetencija. Informacijos apie utėlėmis užsikrėtusius vaikus negauna ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Kadangi nuo 2019 sausio 1 d. pedikuliozė išbraukta iš užkrečiamųjų ligų sąrašo, apie kurias informacija perduodama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, informacijos apie vaikų užsikrėtimą utėlėmis negauname ir neregistruojame. Daugiau informacijos apie utėlėtumo situaciją konkrečioje ugdymo įstaigoje galėtų pateikti ten dirbantis visuomenės sveikatos specialistas“, – pabrėžė Kristina Rudžinskaitė, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja.
Anot jos, ugdymo įstaigose pedikuliozės profilaktikos ir valdymo priemonės vykdomos pagal vadovo nustatytą tvarką, vadovaujantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtomis metodinėmis rekomendacijomis.
„Jūsų minimas atvejis V.Kuprevičiaus progimnazijoje mums žinomas. Balandžio 5 d. gauta informacija iš tėvų apie situaciją šioje ugdymo įstaigoje, o balandžio 8 d. kreipėsi dar du tėvai. Artimiausiu metu planuojamas patikrinimas šioje progimnazijoje. Daugiau informacijos galėsime pateikti įvertinę situaciją“, – žadėjo K.Rudžinskaitė.
Problemos šiai dienai nėra
15min žurnalistė užklausą išsiuntė ir Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui.
„Pagal mums suteiktą informaciją iš visuomenės sveikatos priežiūros specialistės, kuri dirba minimoje ugdymo įstaigoje, pedikuliozės problemos šiai dienai nėra nustatyta. Moksleiviai reguliariai yra tikrinimai dėl higienos ir pedikuliozės, pagal suderintą veiklos planą su ugdymo įstaiga ir jos administracija. Ugdymo įstaigoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė tikrindama moksleivių higieną ir švarą vadovaujasi ugdymo įstaigos administracijos patvirtinta tvarka, kurioje nurodoma, kaip tai turi būti atlikta ir kokiu priemonių turi būti imtasi“, – teigė Gerda Kuzmarskienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Anot jos, nustačius šiuos atvejus, moksleivis izoliuojamas nuo bendraamžių, apie tai informuojami tėvai. Vaikams grįžti į ugdymo įstaigą ir tęsti ugdymosi procesą leidžiama tik gavus gydytojo patvirtintą formą, kad vaikas pedikuliozės nebeturi ir problema yra išspręsta.
Minimoje ugdymo įstaigoje, pedikuliozės problemos šiai dienai nėra nustatyta.
„Norime pabrėžti, kad utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą. Tokiu atveju ne visada galima teigti, kad vaikai utėlėmis užsikrečia ugdymo įstaigoje.
Pastebime, kad dauguma tėvų pedikuliozę supranta kaip socialiai remtinų vaikų problemą/ligą, bet tai yra netiesa, nes šia liga gali užsikrėsti visi asmenys, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Visa atsakomybė už pedikuliozės panaikinimą vaikui yra pavesta tėvams, kurie šią problemą turi išsispręsti namuose ir tik po to gali vaiką vesti atgal į mokyklą“, – paaiškino G.Kuzmarskienė.
Jos teigimu, balandžio 9 d. buvo atliktas vizitas minimoje mokykloje, kuriame dalyvavo Kauno visuomenės sveikatos centro Kauno departamento užkrečiamųjų ligų vyriausioji specialistė ir Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Tautvydas Lukavičius. Susitikimo metu buvo įvertinta situacija, pildomos dokumentų formos ir nustatyta, kad vaikų patikrinimai buvo reguliariai atliekami nuo sausio mėnesio, patikrinimų metu situaciją vertino ne tik visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, bet ir tam tikrų tikrinamų klasių mokytojai. Šių patikrinimų metu iki šios dienos vaikų, kuriems būtų nustatyti pedikuliozės atvejai, nebuvo nustatyta.
Siekiant užtikrinti padidintą susidariusios situacijos kontrolę, bus surengtas papildomas vaikų patikrinimas, kurio metu tikrinimą atliks dvi visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ir mokyklos atstovas.
Reikia kreiptis tiesiogiai
Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Tomas Jaruševičius, apie situaciją Kauno V.Kuprevičiaus progimnazijoje įstaigos vadovė Kauno miesto savivaldybę informavo praėjusią savaitę.
Pasak jo, aiškėja, kad susirūpinę tėveliai tiesiogiai į progimnazijos vadovus nė karto nesikreipė, o savo nuogąstavimais tarpusavyje dalijosi tik socialiniame tinkle „Facebook“ ir galiausiai kreipdamiesi į žiniasklaidos atstovus. Tuo metu vadovai apie tai sužinodavo tik iš nuogirdų, kurios pasiekdavo per klasių mokytojas.
„Be to, praėjusią savaitę sulaukta anoniminio skambučio telefonu. Skambinusi moteris piktinosi, tačiau jokių konkrečių duomenų ar pretenzijų nepateikė. Tą pačią dieną anonimiškai kreiptasi ir į visuomenės sveikatos specialistus. Tokiais atvejais primygtinai raginame tėvelius negaišti laiko internetinėse diskusijose, bet visų pirma kilusius neaiškumus spręsti tiesiogiai bendraujant su įstaigos administracija, kad būtų kuo operatyviau imtasi neatidėliotinų veiksmų“, – siūlė T.Jarusevičius.
Jo teigimu, mokyklos vadovė, išgirdusi pirmuosius signalus apie tėvelių susirūpinimą, dar sausio mėnesį savo ruožtu inicijavo patikrinimus priešmokyklinėje ir visose pradinėse, iš viso dvylikoje, klasių. Vėliau dar kartą tikrinta profilaktiškai, o praėjusią savaitę visos klasės vėl tikrintos iš naujo. Tikrinime dalyvavo tiek visuomenės sveikatos specialistė, tiek ir mokytojai.
Imtasi visų būtinų veiksmų, tačiau jie galėtų būti kur kas rezultatyvesni, jeigu susirūpinę tėveliai bendrautų ne anonimiškai, bet tiesiogiai ir dalykiškai.
Galiausiai progimnazijos vadovė, savivaldybės žiniomis, kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentą ir Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistus, prašydama pakartotinai įvertinti situaciją bei pateikti aiškias, objektyvias išvadas.
„Taigi akivaizdu, kad imtasi visų būtinų veiksmų, tačiau jie galėtų būti kur kas rezultatyvesni, jeigu susirūpinę tėveliai bendrautų ne anonimiškai, bet tiesiogiai ir dalykiškai. Juolab kad šiuo atveju kalbame apie jų vaikų sveikatą ir gerovės užtikrinimą. Daugiau panašių atvejų Kauno mokyklose pastaruoju metu nėra buvę“, – teigė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
