„Surinkusi esu labai daug medžiagos, atskleidžiančios parašų padirbinėjimą, fiktyvios darbuotojos, už kurią reikėjo atidirbti be jokio užmokesčio kitiems, įdarbinimą Kauno klinikų Onkologijos ligoninėje“, – lapkričio viduryje susisiekusi su 15min žurnaliste, savo pasakojimą pradėjo 28-erius metus šioje gydymo įstaigos išdirbusi, pastaruoju metu Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas ėjusi Vaida Petrauskaitė.
Ji papasakojo, kad Kauno onkologijos ligoninės Priėmimo skyriuje, be jos, dirbo dar viena slaugytojos padėjėja – Janina K., bei dvi pagalbinės darbuotojos. Slaugytojos buvo numatytos keturios, bet vienos – N.G., Vaida tikino darbe nemačiusi keletą pastarųjų metų. Pašnekovė mano, kad ji, su Priėmimo skyriaus vyr. slaugytojos V.K. žinia, galėjo būti įdarbinta fiktyviai.
„Nė vienam juk iš mūsų nėra taip, kad leidžia neiti į darbą ir moka algą. Nors į darbo grafiką, kuris pas mus kabinete stalčiuje gulėjo, N.G. visada buvo traukiama, aš jos dirbančios pastaruosius trejus metus nemačiau nė karto. Anksčiau ji realiai dirbo mūsų ligoninėje, bet kitame skyriuje, prieš ketverius metus buvo perkelta į priimamąjį, ten lankėsi gal metus, vėliau dingo. Už ją pastaruosius trejus metus dirbo kitos trys slaugytojos. Jos išsidalindavo N.G. aštuonis per mėnesį priklausančius budėjimus“, – rodydama darbo grafikų kopijas, istoriją ėmė pasakoti Vaida.
Nuolat palikdavo dirbti vieną
Anot Vaidos, darbas Priėmimo skyriuje vyksta pamainomis: vienu metu turi dirbti viena slaugytoja ir viena slaugytojos padėjėja. Tačiau Kauno onkologijos ligoninės priimamajame, į kurį vežami itin sunkūs ligoniai, dažnai nutikdavo taip, kad medicininio išsilavinimo neturinti slaugytojos padėjėja būdavo paliekama darbuotis visiškai viena.
„Po metų tokio darbo ėmėme klausinėti, kodėl slaugytojai N.G. leista neiti į darbą, kodėl slaugytojų padėjėjos savaitgaliais ir kitomis dienomis yra paliekamos dirbti vienos. Kitos slaugytojos juk ateidavo N.G. budėjimų metu, niekas nebuvo slepiama, parašydavo prašymą, kad keičiasi neva budėjimais su N.G., padirbdavo jos parašą ant prašymų ir dėdavo į aplanką. Savaitgaliais slaugytojos jau nėjo dirbti, nes nebeįsitekdavo į budėjimus, per daug valandų ir budėjimų jau būdavo, dengiant N.G. budėjimus. Tad savaitgaliais visas krūvis krisdavo ant mūsų, slaugytojų padėjėjų, pečių.
Vienos turėdavome dirbti paramomis, sunkius ligonius vežioti po skyrius, dokumentus tvarkyti, kai net neturėjome leidimų prisijungti prie pacientų asmeninių sveikatos duomenų, negalėjome leisti vaistų nuo skausmo, statyti lašinių, bet kartais tekdavo. Slaugytojų pavardėmis prisijungdavome su jų slaptažodžiais prie duomenų, nes mums buvo taip nurodyta daryti vyr. slaugytojos. Jei koks skubus atvejis, kviesdavome iš kito skyriaus slaugytoją, kuri dėl to, aišku, nebūdavo patenkinta, arba skubėdavome vežti pacientą iš priimamojo į skyrių, kad suteiktų ten pirmąją pagalbą. Kartais pacientai ir numirdavo priimamajame. Realiai mes atlikdavome slaugytojų darbą“, – patikino Vaida, pradirbusi didžiąją dalį vasaros savaitgalių, kai turėtų dirbti tik vieną šeštadienį ar sekmadienį per mėnesį.
Slaugytojos padėjėja Vaida: „Realiai mes atlikdavome slaugytojų darbą.“
Slaugytojos padėjėja tikino niekada nebuvusi supažindinta su savo pareigybės aprašymu. Net kai paprašė būti supažindinta, vyr. slaugytoja V.K. neva atkirtusi: „Kai turėsiu laiko, parodysiu.“
„Tuomet su Janina kreipėmės į Kauno klinikų žmogiškuosius išteklius, jie atsiuntė pareigybės aprašymą. Nuo 2013 metų nei buvau supažindinta su juo, nei parašo mano ant jo yra. Slaugytojų padėjėjos juk turi tiesiog išsiplauti patalpas, kada ligonio nėra, kada jis yra – turime jį apžiūrėti, perrengti, išmaudyti, palydėti į skyrių. O realiai dirbome slaugytojų darbą“, – esminę bėdą pakartojo pašnekovė.
Dirbo ir liftininkėmis
Su Kauno onkologijos ligoninės direktoriumi ar vyriausiąja slaugytoja-slaugos administratore V.Č. asmeniškai Vaida apie visas išdėstytas problemas nekalbėjo. Ne kartą apie tai diskutavo tik su minėta Priėmimo skyriaus vyr. slaugytoja V.K., kuri, pasak Vaidos, vis pareikšdavo „ne jūsų reikalas, žinokit savo vietą, užsičiaupkit“.
Liepos 29 dieną, neapsikentusi šios situacijos, viena pagalbinė darbuotoja inicijavo susirinkimą, kuriame dalyvavo Priėmimo skyriaus slaugytojos (išskyrus N.G.), slaugytojų padėjėjos – Janina ir Vaida, pagalbinės darbuotojos ir vyr. slaugytoja V.K. Susirinkimo metu buvo išsakyti visi nuogąstavimai, priekaištai, bet Vaida pajuto, kad į tai nebuvo kreipiama dėmesio. Norėta, kad vyr. slaugytoja išgirstų, jog darbuotojos nepatenkintos savo darbo grafikais. Iškeltas buvo ir liftininkų klausimas.
„Prieš keletą metų buvo panaikinti liftininkų etatai. Liftininkai ėmė dirbti tik iki 17 valandos darbo dienomis. Nuo 17 valandos iki 8 valandos ryto, savaitgaliais, turėjome mes, slaugytojų padėjėjos, pacientus vežioti liftais. Taip mums buvo liepta, vėl, nepakeičiant sutarties, jos nepapildant, vežioti ir lavonus, ir ligonius. Atvažiuoja greitoji, tu dirbi vienas priėmime, tau skamba tuo metu ir liftas, nežinai, kur bėgti – ar atrakinti duris, greitąją įsileisti, ar skubėti į liftą, nes ligoniui bloga, jį reikia staigiai į reanimaciją kelti.
Savaitgaliais dar turėdavome surinkti ir pacientų kraujo mėginius iš visų skyrių – sunešdavo mums slaugytojos, skambindavome į Kauno klinikas, ruošdavome tyrimus išvežimui į laboratoriją, pildydavome dokumentus, specialius žurnalus, iškviesdavome greitąsias. Mes, valytojos, tvarkydavome kraujus, atsiprašant! Kada atveždavo atsakymus, kraują, plazmą, vėl turėdavome užpildyti dokumentus, išnešioti viską po skyrius“, – tikino Vaida.
Per atostogas sulaukė laiško
Po liepos 29 dieną įvykusio susirinkimo Vaida išėjo kasmetinių atostogų – nuo rugsėjo 1 iki 18 dienos. Atostogų metu, rugsėjo 9 dieną, ji sulaukė iš ligoninės vyr. slaugytojos V.Č. elektroninio laiško, pranešančio, kad, vadovaujantis generalinio direktoriaus įsakymu, po atostogų ji turinti grįžti dirbti į visai kitą skyrių. Ambulatorinio skyriaus skubios pagalbos-priėmimo poskyrio dviejų slaugytojų padėjėjų etatai buvo perkelti į Konservatyviosios onkologijos skyrių.
„Neva nereikia jokio raštiško įspėjimo ar mano sutikimo. Jei nesutiksiu eiti ten dirbti, bus mano pareigybių peržiūra ir fiksuotas darbo sutarties pažeidimas. Toks grasinantis laiškas, niekas nieko nepaaiškino. Kreipiausi į direktorių, šis nurodė, kad tai – Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymas. Neva turi teisę perkelti į kitą skyrių. Toks kaip ir mūsų su Janina nubaudimas tai buvo. Kitame skyriuje juk keistųsi visiškai mūsų darbo funkcijos, darbo grafikai, darbo krūvis. Aš negrįžau iš atostogų – taip sunkiai susirgau, kad po atostogų prasidėjo nedarbingumas. Antroji slaugytojos padėjėja – Janina, taip pat pasiligojo. Beje, kiek teko girdėti, skubos tvarka slaugytoja N.G., dėl kurios viskas ir užvirė, buvo atleista“, – teigė Vaida.
Tuomet tiek ji, tiek antroji slaugytojos padėjėja Janina, sirgdamos, įgaliojo savo sutuoktinius kreiptis į ligoninės ir Kauno klinikų vadovybę. Ligoninės vadovas Saulius Grižas, pasak Vaidos, įgaliotiesiems pareiškė nieko nežinantis, nukreipė į Kauno klinikų generalinį direktorių. Tuomet Vaidos ir Janinos sutuoktiniai susitiko su vienu iš Kauno klinikų direktoriaus pavaduotojų, kartu apie bėdas elektroniniu laišku informavo ir Kauno klinikų generalinį direktorių.
„Susitikimo metu tas direktoriaus pavaduotojas pasakė, kad neturime įrodymų. Susitikimas truko trumpai. Kalbėta tik apie mūsų perkėlimą į kitą skyrių be perspėjimo ir sutikimo. Ne dėl N.G. situacijos ar padirbtų parašų“, – paaiškino Vaida.
Kreipėsi į Darbo ginčų komisiją
Nesulaukusios reakcijos, kokios tikėjosi, nei iš Kauno klinikų, nei iš Onkologijos ligoninės vadovybės, Vaida ir Janina parašė prašymus Darbo ginčų komisijai, prašydamos jos išspręsti klausimą dėl galimai neteisėtų slaugytojų padėjėjų perkėlimų į kitą skyrių atostogų metu be sutikimo. Pirmojo posėdžio metu, kaip pasakojo Vaida, atrodė, kad komisijos nariai linksta slaugytojų padėjėjų pusėn, tačiau galiausiai viskas pakrypo kita linkme.
„Kolegę Janiną grąžino į buvusias pareigas, o man Darbo ginčų komisija akcentavo termino kreiptis praleidimą. Sutartyje neva buvo įrašyta, kad slaugytojų padėjėjos yra bendruosiuose etatuose, o tai reiškia, kad gali mus mėtyti, kur tik nori, kada nori. Mano atžvilgiu lapkričio 4 dieną priėmė sprendimą, kad esu praleidusi terminą: kai pasirašiau sutartį, turėjau per tris mėnesius apskųsti tą „bendrojo etato“ reikalą. Niekas mums juk nepaaiškino, kas tie bendrieji etatai, neperspėjo pasirašant, kad bus galima mėtyti iš vieno skyriaus į kitą. Juk sutarty vis dar parašyta, kad aš esu Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja“, – piktinosi Vaida.
Ji kreipėsi ir į kitas institucijas – Generalinę prokuratūrą, kuri persiuntė užklausą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Seimo Žmogaus teisių komitetą, Valstybinę darbo inspekciją (VDI), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT). Vėliau FNTT informavo Vaidą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Kažkas iš viso to gavo naudą, tik nežinome, kas“, – spėjo pašnekovė.
Jos kolegė Janina buvo grąžinta į tas pačias pareigas Priėmimo skyriuje, anot Vaidos, tik dėl to, kad ant įsakymo, kuriuo pranešta apie perkėlimą į bendrąjį etatą, buvo padirbtas Janinos parašas – tuo metu darbuotoja gulėjo ligoninėje, tad negalėjo pasirašyti.
„Pamenu, tie pakeitimai sutartyse dėl bendrųjų etatų buvo taip greitai atlikti, nesupažindino su jais, sukvietė darbo metu ir liepė greitai pasirašyt. Iš Kauno klinikų tie įsakymai buvo atvežti, visa ligoninė ėjo pasirašyt. 2017 metų pabaigoje tai vyko“, – teigė Vaida.
Sulaukusi neigiamo Darbo ginčų komisijos sprendimo, ji nusprendė pakartotinai kreiptis į šią įstaigą, tik jau kitais pagrindais – ne dėl neteisėto perkėlimo, bet dėl mobingo darbinėje aplinkoje. Netrukus Vaida sužinojo, kad atleista iš pareigų buvo ir vyr. slaugytoja V.K.
Tyrimo ėmėsi FNTT
Išklausiusi Vaidos pasakojimo, 15min žurnalistė nusiuntė užklausas Kauno apskrities policijai, generalinei prokuratūrai bei FNTT – klausta, ar išties šiuo metu Kauno onkologijos ligoninės atžvilgiu vykdomas koks ikiteisminis tyrimas.
FNTT atsakė, kad apie tarnyboje atliekamus tyrimus informacijos neteikia. Panašiai tvirtino ir Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė: „Informaciją apie asmens kreipimąsi į teisėsaugos institucijas tretiems asmenims gali suteikti tik pats asmuo, todėl atsakyti į pateiktus klausimus neturime galimybės“.
O štai Kauno apskrities policija patvirtino, kad spalio 23 dieną Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) gavo raštą iš Kauno apygardos prokuratūros, pagal kurį buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas dėl galimai suklastoto prašymo vienoje iš gydymo įstaigų Kaune. Lapkričio 3 dieną buvo priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo. Jo teisėtumą patvirtino prokuroras.
Vis dėlto, lapkričio 19 dieną, sulaukus informacijos iš vienos gydymo įstaigos Kaune apie galimą sukčiavimo atvejį, kitą dieną Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pradėtas aplinkybių patikslinimas.
„Turimais duomenimis, tyrimą dėl šio įvykio atlieka ir FNTT“, – pranešė Kauno apskrities policija.
Turimais duomenimis, tyrimą dėl šio įvykio atlieka ir FNTT.
Kauno klinikos atliko vidinį tyrimą
Kauno onkologijos ligoninė, jos direktorius į 15min užklausą neatsakė. Situaciją sutiko pakomentuoti LSMU Kauno klinikos, kurios filialas Onkologijos ligoninė ir yra.
„Situacija, dėl kurios teiraujatės, mums yra žinoma. Kauno klinikos, kaip darbdavys, ėmėsi priemonių šiai situacijai ligoninės filiale išsiaiškinti ir kaip įmanoma greičiau priimti atitinkamus sprendimus. Sudaryta komisija ir atliktas vidinis tyrimas. Jo metu vyko ir neplaniniai patikrinimai Onkologijos ligoninėje, siekiant išsiaiškinti ne tik retrospektyvią praeitį, bet ir esamą situaciją.
Gavus tyrimo išvadas, kad filiale nustatyti vidinės įstaigos tvarkos ir Darbo kodekso pažeidimai, imtasi atitinkamų priemonių: filialo administracijai nurodyta nutraukti darbo sutartį su darbuotoja (N.G. – aut. past.) darbdavio iniciatyva dėl darbuotojos kaltės, taip pat kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai pažeistų įstatymų, kurių aplinkybių Kauno klinikos nėra kompetentingos ištirti“, – teigiama Kauno klinikų atsiųstame atsakyme 15min.
Jame taip pat patikinama, kad Kauno klinikose darbas organizuojamas ne tik vadovaujantis įstaigos vidine tvarka ir šalyje galiojančiais teisės aktais, bet ir aukštais skaidrumo, etikos, profesionalumo, žmogiškumo standartais.
„Savo darbuotojams visada stengiamės užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas, o susidariusius nesklandumus siekiame išsiaiškinti ir juos spręsti. Kauno klinikose netoleruojama nesąžiningai vykdoma veikla. Kadangi kreipėmės į teisėsaugą dėl šios situacijos tolesnio ištyrimo, negalime pakenkti galimam tyrimui, todėl nederėtų detaliau komentuoti atlikto vidinio tyrimo išvadų ar procesinių veiksmų.
Be to, pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, konkrečių esamų ir ypatingai buvusių darbuotojų asmens duomenų atskleisti negalime. Tai gali padaryti tik atsakingos institucijos, atliksiančios ikiteisminį tyrimą“, – teigė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė.
Kaip rašoma Kauno klinikų atsakyme, darbuotoja N.G. iš darbo Onkologijos ligoninėje išėjo savo noru spalio 20 dieną – dar iki atlikto vidinio tyrimo ligoninėje. Kita istorijoje minima Onkologijos ligoninės darbuotoja – vyr. slaugytoja V.K., iš darbo atleista lapkričio 18 dieną po atlikto vidinio tyrimo, kurio metu nustatyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.
Daugiau su šia situacija susijusių darbuotojų atleidimų nebuvo.
Vyr. slaugytoja V.K. iš darbo atleista po atlikto vidinio tyrimo, kurio metu nustatyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.
„Dabar vyksta šioje situacijoje dalyvavusių darbuotojų tiesioginių vadovų tarnybiniai tyrimai, susiję su darbo organizavimu ir savo tiesioginių pareigų vykdymu. Atsakingai žiūrime į kilusią situaciją, analizuojame jos priežastis ir siekiame, kad ateityje nė vienas ligoninės ar jos filialo darbuotojas nesusidurtų su panašiomis situacijomis ir netaptų nesąžiningų aplinkybių dalyviu. Kauno klinikos netoleruoja vidinės tvarkos ir teisės aktų, apibrėžiančių darbo organizavimą, pažeidimų.
Praėjusią savaitę Kauno klinikų administracijos atstovai susisiekė su nukentėjusiomis slaugytojų padėjėjomis ir pasiūlė reikiamą pagalbą, išreiškė visapusišką palaikymą“, – tikinama Kauno klinikų atsakyme 15min.
VDI skyrė baudą
Žurnalistė užklausą nusiuntė ir SAM. Šios atstovas atsakydamas paaiškino, kad ministerija neturi teisės aktais jai suteiktų įgaliojimų sudaryti komisijų ir taikyti jokių poveikio priemonių ligoninės darbuotojams. Ministerijai neva yra pavaldus tik gydymo įstaigos vadovas, tad ministerija turi teisę vykdyti tyrimą tik dėl vadovo veiklos.
„Informuojame, kad nurodyti klausimai, susiję išimtinai su darbo santykiais, yra priskirtini VDI kompetencijai bei Darbo ginčų komisijai. Gavus informaciją apie Darbo kodekse (DK) įtvirtintų pareigų pažeidimus, ministerija tokią informaciją pagal kompetenciją persiunčia VDI“, – paaiškino Julijanas Gališanskis, SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas.
Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad įstaigoje nesilaikoma tinkamo darbo laiko režimo.
15min kreipėsi ir į minimą VDI. VDI patvirtino, spalio 14 dieną gavusi dviejų Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės darbuotojų skundus. Skundai pateikti dėl galimų darbo laiko režimo, darbo sutarties vykdymo (darbo vietos keitimo, papildomo darbo nesulygto darbo sutartimi) pažeidimų, galimo psichologinio smurto darbo aplinkoje, netinkamo asmeninių apsaugos priemonių išdavimo.
„Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad įstaigoje nesilaikoma tinkamo darbo laiko režimo: darbo grafikai sudaryti pažeidžiant 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį bei 60 valandų per 7 dienų laikotarpį (įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo) darbo laiko reikalavimus. Taip pat patikrinimo metu nustatyti kiti pažeidimai: atliekant profesinės rizikos vertinimą slaugytojo padėjėjo darbo vietoje nėra vertinami visi galimi, tame tarpe ir psichosocialiniai rizikos, veiksniai, ligoninėje nevykdoma darbuotojams išduodamų asmeninių apsaugos priemonių apskaita.
Darbdavio įgaliotam asmeniui už netinkamą darbo grafikų sudarymą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skirta bauda. Dėl kitų pažeidimų surašytas reikalavimas juos ištaisyti, tarp jų užtikrinti, kad darbuotojams darbo grafikai būtų pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo, o keičiami – įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas; sudarant darbo grafikus užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis“, – rašoma VDI atsakyme 15min.
Pažeidė 3 mėnesių terminą
Dėl galimai pakeistų darbo sąlygų pareiškėjoms VDI pasiūlė kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o dėl galimo fiktyvaus įdarbinimo informaciją VDI perdavė SAM, kuri yra ligoninės steigėja.
„Spalio 2 dieną Darbo ginčų komisija gavo dviejų Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės darbuotojų prašymus nagrinėti darbo ginčus. Prašymai pateikti dėl galimų darbo sutarties sąlygų pažeidimų. Abiejų ieškovių bylos išnagrinėtos lapkričio 4 dieną. Vienos ieškovės (slaugytojos padėjėjos Janinos – aut. past.) prašymas tenkintas iš dalies. Darbo ginčų komisijos sprendimu pripažinta, kad ieškovės teisės buvo pažeistos. Atsakovas įpareigotas ieškovei suteikti darbo vietą skyriuje, kuriame ji dirbo anksčiau. Ieškovės reikalavimas nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir išmokėti išeitinę kompensaciją, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestas.
Antros ieškovės (slaugytojos padėjėjos Vaidos – aut. past.) prašymas nebuvo nagrinėtas, praleidus 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą. Ji yra pateikusi kitą prašymą nagrinėti darbo ginčą“, – 15min paaiškino Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, VDI patarėja komunikacijai.
Pasak jos, Darbo kodekse numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos.
Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, pasak VDI atstovės, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
„Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu darbdavio priimtas įsakymas; darbuotojo parašas tokiame įsakyme negali būti prilyginamas pasirašymui rašytiniame darbo sutarties tekste. Šiuo atveju galėtų būti laikoma, kad darbuotojas su įsakymu supažindintas“, – paaiškino J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas, jos teigimu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.
Keičiant darbo sutarties sąlygą (darbuotojo funkciją ar pareigybės aprašymą), pasak VDI atstovės, būtinas darbuotojo sutikimas. Jei darbdavys šią sutarties sąlygą pakeičia vienašališkai, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
