Kauno ortopedijos įmonių gaminiai tenkina didelės dalies visos šalies neįgalių, traumuotų žmonių poreikius. Tiesa, reikia palaukti kompensuojamų ortopedinių gaminių eilės, tačiau dabar ligoniams iškilo grėsmė tokios eilės niekada nebesulaukti.
Kaune įsikūrusios ortopedijos įmonė „Pirmas žingsnis“ prieš keletą metų savo centrinėje būstinėje Raudondvario plente įsteigė ortopedijos gaminių muziejų. Tarp eksponatų – prieš šimtą metų pagamintas medinis kojos protezas.
„Pirmo žingsnio“ direktorius Algimantas Astrauskas niūriai juokauja, kad greitai neįgaliesiems teks vėl pritaisyti primityvius medinius protezus. Ir išsidrožti juos turės patys, nes protezų ir kitų ortopedinių reikmenų gamintojus smaugia skolos.
Dabartinė „Pirmo žingsnio“ įmonės padėtis yra pavyzdys, kaip dešimtmečius kurtą verslą paini valdymo sistema stumia į bedugnę.
Gaminti pirmuosius protezus regbio veteranas A.Astrauskas pradėjo maždaug prieš 18 metų savo daugiabučio balkone. Dabar 14-oje įmonės filialų dirba 100 žmonių.
Deja, kiek jų liks netolimoje ateityje, sunku pasakyti, nes daugybę teigiamų įvertinimų, padėkų už labdaringą veiklą, medalių ir sertifikatų pelniusi įmonė vos kvėpuoja – kaip ir kiti šalies ortopedai. Išskyrus tuos, kurie protezais aprūpina užsienio ligonius, taigi eksportuoja gaminius.
Keista atsiskaitymo sistema
Kebeknė ortopedijos rinkoje užvirė pirmiausia dėl keistos iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) gaunamų kompensacijų už gyventojams suteiktas ortopedijos paslaugas sistemos. Per metus ortopedijos gaminių kompensacijoms skiriama apie 38 mln. Lt, tačiau nėra aišku, už kokią sumą paslaugų kiekviena ortopedijos įmonė gali suteikti per mėnesį.
Šalyje yra 12 ortopedijos įmonių, kurios turi dirba nematydamos, kiek kiekviena jų išnaudoja mėnesiui skirtų biudžeto lėšų, o VLK liepia pasidalinti mėnesio biudžetą lygiomis dalimis.
„Įsivaizduokite, kad dvylikai žmonių privalu po lygiai pasidalinti obuolius, kurių jie nemato. Ir nežinia, kiek tų obuolių yra – gal penkiolika, o gal tik vienas“, – ironiškai paaiškino „Pirmo žingsnio“ vadovas A.Astrauskas.
Norėdami palengvinti neįgaliųjų kančias ir greičiau pagaminti protezą, ortopedai ėmė paskolas iš bankų tikėdamiesi, kad laiku gavę lėšų iš VLK padengs įsiskolinimą.
Deja, papildomų lėšų už didesnį nei biudžete numatytas „krepšelis“ aptarnautų pacientų skaičių įmonės negavo, todėl jas pradėjo smaugti skolos.
Užburto rato įkaitai
VLK „Pirmam žingsniui“ už ortopedijos gaminius, pagamintus ir pritaikytus ligoniams dar 2008 metais, sumokėjo tik šiemet. Bet dėl vėluojančių atsiskaitymų prikapsėjusių palūkanų bankams nekompensavo.
„Pirmas žingsnis“ bankams šiuo metu skolingas tris milijonus litų, per metus tenka mokėti apie pusę milijono litų palūkanų. Įsiskolinimai gamintojams, taip pat ir užsienio, siekia apie 500 tūkst. litų.
Šių skolų nebūtų, jei VLK laiku pervestų pinigus. VLK vien „Pirmam žingsniui“ skolinga 12 mln. Lt, o bendras ligonių kasų įsiskolinimas ortopedijos paslaugas teikiančioms įstaigoms siekia apie 70 mln.Lt.
Įdomiausia, kad VLK šios sumos nelaiko skola, o vadina ją „atsilikimu mokėjimuose“.
„Įsivaizduokime, kad aš pasiskolinu iš žmogaus šimtą litų savaitei, o po mėnesio sakau, palauk dar pusę metų. Aš tau neskolingas, tik mokėjimas atsilieka. Kaipmat gaučiau į fizionomiją, ir teisingai“, – šmaikštavo A.Astrauskas.
Kenčia įmonės ir ligoniai
Ortopedus į neviltį varo VLK vadovo teiginiai, esą perteklines lėšas ligonių kasos naudojo laiku atsiskaityti su gydymo įstaigomis.
„Jeigu būtume gavę nors mažą dalį iš kelių šimtų milijonų perteklinių VLK pinigų, galėtume laisviau kvėpuoti. Dabar gi VLK skolos mums net nepripažįsta, tai vadinama kompensacijų laukimo eile“, – kalbėjo irgi ne pačius geriausius laikus išgyvenančios įmonės „Ortopedijos centras“ direktorius Saulius Lazdauskas.
Didžiausiai Kaune įmonei „Ortopedijos technika“ VLK skolinga net 30 mln. Lt.
„Tiesiog akibrokštas: turime ir pakankamai darbuotojų, ir geros technikos pagaminti ortopedinių reikmenų, kurių reikia vis didesniam skaičiui žmonių. Nereikėtų jiems laukti protezų mėnesių mėnesius, bet negauname pakankamai lėšų už kompensuojamus gaminius. Pavyzdžiui, krūtų protezų neturtingos išoperuotos moterys nežinia kada sulauks, nes šiems protezams skirtas krepšelis itin menkas“, – sakė „Ortopedijos technikos“ generalinė direktorė Rūta Garšvienė.
Nušvito viltis
„Pirmo žingsnio“ vadovas A.Astrauskas tikisi, kad Valstybės kontrolei užkūrus VLK pirtį, šioji gal pradės mokėti kompensacijas už ortopedijos gaminius. Tuomet įmonė būtų išgelbėta: antraip tektų atleisti 20 ar net 50 darbuotojų. Blogiausiu atveju – netgi uždaryti įmonę.
„Galbūt toks ir yra mūsų valdininkų tikslas – kuo daugiau darbingų žmonių suvaryti į darbo biržą arba paskatinti išvykti į darbo rinkas atvėrusias Austriją ir Vokietiją, atiduoti svetimiems mūsų žmonių intelektualinius ir fizinius gebėjimus“, – apgailestavo A.Astrauskas.
Šimtų milijonų mįslė
2010 metais VLK valdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas buvo viršytas puse milijardo litų, jam dar buvo papildomai skirta 314 mln. Lt iš valstybės biudžeto. Valstybės kontrolė nustatė, jog VLK į banką kaip terminuotą indėlį padėjo 700 mln. Lt, nors šiuos pinigus turėjo skirti gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas.
VLK direktorius Algis Sasnauskas aiškino, kad buvo būtina kaupti rezervą. Jo teigimu, pernai VLK biudžetas gavo 355 mln. litų viršplaninių lėšų ir tos lėšos nebuvo kaupiamos bankuose, jos buvo apyvartinėje sąskaitoje ir buvo pagreitintas atsiskaitymas su gydymo įstaigomis.
